Mobilusis telefonas vairuojant – eismo įvykių priežastis

Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų ir beveik pusė jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus. Šis įprotis ypač dažnas tarp jaunesnių vairuotojų ir vyrų.

Kelių eismo taisyklės apie mobiliuosius telefonus

Nors Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad vairuojant negalima užsiimti jokia kita veikla, telefono naudojimas automobiliuose tampa vis aktualesne problema. Tyrimo rezultatai* atskleidžia, kad vis dar neskiriame tam pakankamo dėmesio.

Šiuo metu Lietuvoje pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama. Mažų mažiausiai tai gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų, o blogiausiais atvejais sukeliami eismo įvykiai, kuriuose gali nukentėti ne tik vairuotojas, bet ir aplinkiniai. Tačiau tik 31 proc. apklaustų vairuotojų teigė prie vairo visiškai nesinaudojantys mobiliuoju telefonu. O per mėnesį Lietuvos kelių policija fiksuoja beveik 5  tūkst. draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymo atvejų.

Eismo įvykiai dėl naudojimosi telefonais

Dažnai atrodo, kad vairuojant pašaline veikla įmanoma užsiimti saugiai, tačiau analizuojant kasko ar privalomojo draudimo atvejus neretai paaiškėja, kad kelyje incidentas įvyko būtent tuo metu, kai vairuotojai nebuvo susikoncentravę tik į kelią. Tai vienas dažniausių KET pažeidimų, kuris neretai tampa viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių.

Seimui yra pasiūlytos naujos įstatymų pataisos, kurias priėmus vairuotojai būtų baudžiami ne tik už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, bet ir už kitas pašalines veiklas: valgymą, kavos gėrimą, dažymąsi ir net rūkymą. Šie, atrodytų, nekalti veiksmai taip pat blaško vairuotojų dėmesį, tad naujų suvaržymų svarstymas yra signalas, kad šie įpročiai išties yra grėsmingi.

Svarbu įvertinti dar ir tai, kad naujuose automobiliuose į vairavimo patirtį ir taip įtraukiama vis daugiau interaktyviųjų ekranų, kuriems valdyti tenka atitraukti dėmesį nuo svarbiausio veiksmo – vairavimo. Jeigu pridedame ir mobiliojo ryšio priemonių naudojimą, kitas pašalines veiklas, dėmesys į kelią sumažėja iki minimumo.

Jaunimas labiau linkęs naudotis telefonais

Dažniausiai mobiliaisiais telefonais vairuodami naudojasi jauni žmonės – net 77 proc. 18–24 metų respondentų. Tačiau net ir vyresnių žmonių grupėje (55–65 m.) telefonu prie vairo naudojasi daugiau nei pusė asmenų, tad problema itin opi.

Du trečdaliai 44 metų ir jaunesnių respondentų telefoną dažnai naudoja kaip navigacijos prietaisą. 18–24 metų jaunuoliai vairuodami naudojasi ir daugeliu kitų mobiliųjų įrenginių funkcijų: leidžia muziką, naršo internete. Jie taip pat rečiau mano, kad norint vairuojant kalbėti telefonu svarbu turėti laisvų rankų įrangą.

Bet koks išsiblaškymas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio. Tarp jaunesnių žmonių labai populiaru naudoti telefoną kaip navigacijos prietaisą, todėl lengva pasiteisinti, kad jis padeda pasirinkti maršrutą ir pastebėti pavojus. Tačiau vairuotojas visų pirma turi būti budrus ir aplinką stebėti pro langus ir veidrodėlius.

Moterys ir vyresni asmenys į vairavimą žiūri atsakingiau

Nors naudojimasis telefonais automobiliuose yra visos visuomenės problema, labiausiai dėmesį į tai turėtų atkreipti vyrai. Net 77 proc. vyrų, palyginti su 60 proc. moterų, teigė vairuodami naudojantys mobiliojo ryšio priemones. Taip pat vyrai apklausoje teigė dažniau nei moterys pakliūvantys į avaringas situacijas, kai naudojasi mobiliuoju telefonu.

Lyginant su Baltijos šalimis, Lietuvoje mobiliaisiais telefonais žmonės vairuodami naudojasi rečiau nei Estijoje ir Latvijoje. Tačiau, žiūrint į bendrus rezultatus ir kasmet fiksuojamą KET pažeidimų bei eismo įvykių skaičių, mobiliųjų įrenginių naudojimas prie vairo kelia susirūpinimą visose trijose šalyse. Todėl kiekvienas vairuotojas turėtų atidžiau peržvelgti savo įpročius ir prisiminti, kad saugumas yra svarbiau už pakeistą dainą ar neatsilieptą skambutį.

 * Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu 2022m. Baltijos šalyse atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.