Ekonomistai kaip susitarę kalba apie ekonomines baimes. Ne ką daugiau optimizmo įnešė ir pasikeitusi JAV muitų politika. Visgi, finansinės perturbacijos lietuvių keliavimo įpročių, panašu, nepakeitė. Beveik kas antras mūsų šalies gyventojas teigia šią vasarą planuojantis kelionę į užsienį. Tokius pat planus puoselėja ir beveik pusė latvių. Tiesa, Estijoje planuojančių atostogas užsienyje buvo kiek mažiau – 43 proc. Tokius duomenis atskleidė „If“ ir KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta apklausa.
Šiemet planuojančių atostogas užsienyje yra beveik 10 proc. daugiau nei pernai. 2024 m. apie 40 proc. lietuvių atsakė, kad vasarą leis laiką užsienio šalyje. Latvijoje per metus taip pat padaugėjo planuojančių aplankyti svečias šalis. Pernai tokias atostogas planavo 6 proc. mažiau žmonių. Estijoje atostogaujančių užsienyje taip pat padaugėjo 6 proc.
„Verta pastebėti, kad Baltijos šalių gyventojai tampa vis labiau kosmopolitiški ir atostogos užsienyje jau tampa kasdienybe. Gali būti, kad prie to prisideda ir susilyginusios Baltijos šalių ir likusios Europos šalių kainos. Nors girdime, kad žmonės reaguoja į įvykius pasaulyje ir yra mažiau linkę išlaidauti, panašu, kad kelionės, bent kol kas, į šį taupymo rėžimą nepatenka“, – sako draudimo bendrovės „If“ vyr. žalų specialistė Elena Subelė.
Atostogaujančių savo šalyje – kur kas mažiau
Nors vietinis turizmas, kuris buvo ypač populiarus karantino metu, išlieka, atostogas savo šalyje planuoja ne daug Baltijos šalių gyventojų. Mažiausiai norinčiųjų keliauti po savo šalį yra Latvijoje – vos 11 proc. Šiek tiek daugiau planuojančių atostogauti savo šalyje yra Lietuvoje (14 proc.) ir Estijoje (17 proc.).
Lyginant su praėjusiais metais, norinčiųjų atostogauti savo šalyje daugiausiai sumažėjo Latvijoje – 7 proc., lietuvių, kurie planuoja vasaros atostogas Lietuvoje, sumažėjo 3 proc., o estai liko prie to paties skaičiaus.
Keitėsi ne tik norinčiųjų atostogauti užsienyje skaičius, bet ir jų pasirinktos šalys. Pavyzdžiui, pernai beveik trečdalis lietuvių planavo apsilankyti netolimame užsienyje – kaimyninėje šalyje (27 proc.). Šiemet tokių atostogautojų bus tik 11 proc. Tačiau daugiau mūsų tautiečių rinksis Europos šalis. Šiemet tokių bus net 9 proc. daugiau nei pernai. 5 proc. padaugėjo planuojančių keliauti į ne Europos šalis. Beveik identiška situacija matyti palyginus ir Latvijos bei Estijos duomenis.
Krenta saugumo vaidmuo
Iš respondentų atsakymų matyti, kad svarbiausiu kriterijumi renkantis atostogas išlieka kaina. Kaip ir pernai, kainos kriterijus svarbus 77 proc. lietuvių. Įdomu tai, kad 6 proc. padaugėjo žmonių, kurie, prieš renkantis šalį, į kurią keliaus, apsvarsto, kokios kainos yra toje šalyje.
Jei galvojančių apie kainas padaugėjo, tai mąstančių apie saugumą ženkliai sumažėjo. 2024 m. 40 proc. lietuvių sakė, kad jie apsvarsto, ar šalyje, kurioje atostogaus, saugu keliauti vienam. Šiemet taip atsakė perpus mažiau žmonių – 19 proc. Taip pat sumažėjo ir apskritai galvojančių apie šalies, į kurią keliaus, saugumą. Tuo rūpinasi net 11 proc. mažiau lietuvių.
„Kol kas daryti išvadas dar anksti, bet matome, kad mūsų šalies žmonės susitaiko su pasaulyje vykstančiais įvykiais ir tiesiog gyvena savo gyvenimą. Beveik identiškas procentas žmonių – apie penktadalį – rūpinasi, ar atostogų vietoje bus prieinamos medicininės paslaugos. 6 proc. padaugėjo tų, kuriems svarbus lankstumas – kiek skrydžių vyksta į pasirinktą šalį, 7 proc. tų, kuriems svarbu kelionių agentūros reputacija. Taigi, saugumo reikšmė sumenko, bet daugėja galvojančių apie kainas toje šalyje, apie lankstumą, patogumą ir kelionių organizatoriaus patikimumą“, – sako draudimo bendrovės „If“ vyr. žalų specialistė.