2025.07.22
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas ar smurto prieš juos atvejus. Specialistai primena: gyvūnas – ne trumpalaikė užgaida ar emocinis sprendimas, o ilgalaikis įsipareigojimas, kurį apibrėžia ne tik moralinės nuostatos, bet ir įstatymai. Kiek gyventojai Lietuvoje iš tiesų pasirengę tokiai atsakomybei, atskleidė draudimo bendrovės „If“ atliktas tyrimas.
Tyrimo duomenys rodo, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų šunį ar katę gavo dovanų arba augintinis jiems buvo perduotas be išankstinio susitarimo ar sprendimo. Dar penktadalis gyvūną įsigijo iš neoficialių veisėjų internete arba pasiėmė iš prieglaudos. Tik kas penktas respondentas nurodė, kad kreipėsi į registruotą veisėją.
Palyginus su kaimyninėmis šalimis, Latvijos rezultatai yra labai panašūs, tačiau Estijoje situacija kur kas geresnė – čia beveik 30 proc. žmonių augintinius įsigyja tik iš oficialių veisėjų, o 22 proc. – iš gyvūnų prieglaudų.
„Vis dar viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyvūnai patenka į prieglaudas, – žmonės, susidūrę su iššūkiais ar išlaidomis gyvūno gydymui, išsigąsta ir vengia atsakomybės. Neįvertinamos finansinės galimybės, neapgalvojamos įvairios gyvenimo situacijos: kur palikti gyvūną išvykus atostogų, kas nutiks nelaimės atveju, kaip jis priims naujus šeimos narius.
Daliai visuomenės vis dar sunku priimti tai, kad gyvūno vaidmuo keičiasi, kas atrodė normalu prieš daugelį metų, šiandien jau nebėra priimtina. Tai yra, nebėra humaniška šunis laikyti pririštus prie būdos, o sąmoninga nepriežiūra ar negydymas – tai žiaurus elgesys. Gyvūnas jokiu būdu negali būti impulsyvus sprendimas ar skubus pirkinys. Tai yra milžiniška atsakomybė“, – sako „SOS gyvūnai“ vadovė Nadežda Makuševa.
Nuo 2021 m. Lietuvoje galiojanti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa numato, kad visi šunys ir katės turi būti paženklinti mikroschema ir įtraukti į valstybės valdomą Gyvūnų augintinių registrą. Tyrimas rodo, kad šiuo metu registruoti 67 proc. augintinių. Likęs trečdalis – dažniausiai dar nepaženklinti dėl gyvūno jauno amžiaus arba dėl savininkų neapsisprendimo.
Pasak „SOS gyvūnai“ vadovės, ženklinimas jau keičia gyvūnų sugrąžinimo praktiką. Jeigu gyvūnas paženklintas, savininką galima nustatyti per kelias minutes. Dažnai pakanka vieno skambučio, ir gyvūnas tą pačią dieną grįžta namo. Pasitaiko atvejų, kai tai leidžia greičiau išspręsti situaciją, pavyzdžiui, sužinoma, kad savininkas mirė ar pan.
„Gyvūnas namuose – tai ne tik džiaugsmas, bet ir kasdienė atsakomybė“, – sako „If“ vyr. žalų specialistė Elena Subelė.
Anot jos, augintiniai vis dar per dažnai pasirenkami vedant emocijoms: norima pradžiuginti vaikus, užpildyti tuštumą ar įgyvendinti seną svajonę. Tačiau už šių priežasčių slypi kasdienė priežiūra, išlaidos, dėmesys ir kantrybė.
„Prieš priimant sprendimą būtina savęs paklausti: ar tikrai turėsime galimybių rūpintis gyvūnu ne kelis mėnesius, o daugelį metų – kai jis susirgs, pasens ar pareikalaus daugiau dėmesio nei tikėjotės“, – pabrėžia E. Subelė.
„Atsakomybė prasideda dar iki gyvūnui atsirandant namuose. Įsivertinkite, ar tikrai esate pasiruošę augintiniui ir ar turėsite jam pakankamai laiko. Apgalvokite savo gyvenimo būdą, nebijokite pasitarti su prieglaudos darbuotojais ir veisėjais. Atkreipkite dėmesį, iš ko perkate ar imate augintinį, ir nepykite, jei būsimas augintinis nėra pigus ar jo reikės palaukti – tai atsakingo pardavėjo ženklas, kuriam rūpi ne tik jūsų, bet ir augintinio gerovė“, – pataria „SOS gyvūnai“ vadovė.
Gyvūnas nusipelno ne tik stogo virš galvos, bet ir to, kas svarbiausia – būti laukiamas, suprastas ir mylimas. O tai prasideda ne tada, kai keturkojis jau peržengia namų slenkstį, o gerokai anksčiau – nuo atsakingo sprendimo, sąmoningo pasirinkimo ir pasiryžimo rūpintis juo visus ateinančius metus.
„Augintinis – ne impulsyvus pirkinys, o gyvas, jaučiantis šeimos narys, kuriam reikia ne tik meilės, bet ir atsakomybės“, – primena draudimo bendrovės „If“ atstovė.