Vėl prasideda: ką daryti laikotarpiu, kai gatvėse saugu tik traktoriams?

Draudikai jau fiksuoja pirmąsias žalas

Kelininkai kasmet Lietuvoje per žiemą priskaičiuoja apie 60 užšalimo–atšilimo ciklų, gatvių dangoje padarančių iš pradžių beveik neįžiūrimus, o netrukus ir matomus plyšius. Veikiami intensyvaus transporto judėjimo, galiausiai jie virsta duobėmis, neretai keliančiomis pavojų eismo saugumui.

Gatvių tvarkytojų dėmesio iki atšylant orams sulaukia tik didžiausios duobės – remontas drėgnuoju ir šaltuoju periodu duoda tik trumpalaikę naudą. Tad ir kelininkai, ir transporto priemonių draudikai kasmet atkakliai kartoja eismo saugumo patarimus, kurių pagrindinis – tiesiog mažesnis važiavimo greitis. „Sparčiai tirpstantis sniegas užtvindo atsivėrusias duobes ir jų nematyti. Ir šiuo atveju nėra geresnio patarimo, nei sumažinti greitį ir ypač atsargiai važiuoti per apsemtus kelio ruožus“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.

Įprastai pavojingiausiu automobiliams laikotarpiu laikoma žiemos pabaiga ir pavasario pradžia, bet šį sezoną draudimo bendrovė pirmąsias duobes užfiksavo (iš klientų pranešimų apie patirtas žalas) jau po pirmo atlydžio dar gruodį. „Po lapkričio snygio, prieš Kalėdas, buvo atodrėkis ir susidarė idealios sąlygos duobėms atsirasti. Šiuo metu vėl pastebime, kad veriasi naujos duobės“, – pasakoja G. Jasaitė.

Elektromobiliai gali tapti neberemontuojami

Dažniausiai dėl duobių keliuose nukenčia automobilio padangos ir ratlankiai, lūžta pakabos dalys. Kiek rečiau apgadinami buferiai, dugno apsaugos detalės, degalų bakai, išsiskleidžia oro pagalvės. „Atidūs turėtų būti ir elektromobilių savininkai. Kadangi baterija montuojama per visą automobilio dugną, įvažiavus į duobę kyla rizika ją pažeisti. Jei apgadinama pagrindinė baterija, automobilis gali tapti neberemontuojamas“, – atkreipia dėmesį G. Jasaitė.

Žalos dydis įvažiavus į duobę prasideda nuo 100 eurų – tais atvejais, kai įskridus į duobę nukenčia tik padanga. „Tačiau gali būti ir kelių tūkstančių eurų žala, jei automobilis – naujesnis, prabangesnis ir įvažiavus į duobę apgadinama ne tik padanga, bet ir ratlankis. Fiksuotas atvejis, kai taip buvo pažeistas „Bentley“ automobilis. Tąkart žala siekė 5,5 tūkst. eurų“, – prisimena G. Jasaitė.

Vairuotojai po žiemos skundžiasi ir žalingu druskų poveikiu automobilių skardoms – šiuo atveju geriausias sprendimas, anot „If“ atstovės, yra automobilį padengti specialiomis hidrofibinėmis dangomis ar antikorozinėmis priemonėmis.

„Ką dar galite padaryti dėl savo ir kaimyno automobilio? Pasirūpinti, kad informacija apie jūsų pastebėtą duobę kuo greičiau pasiektų miesto tvarkytojus ir ji nebekeltų grėsmės nei jums, nei kitiems vairuotojams. Per programėlę www.tvarkaumiesta.lt tai padaryti paprasčiausia, tai liudija ir jau beveik 9 000 ten užfiksuotų pranešimų vien apie duobes. Neseniai prie jos prisijungė septyni miestai, o eilėje – dar dvylika, tad netrukus programėle galės naudotis visa Lietuva. Todėl jos pavadinimą tikrai verta įsiminti“, – pataria G. Jasaitė.

Trumpai: ką daryti patekus į incidentą dėl gatvių duobių?

1. Įvažiavus į duobę ir apgadinus automobilį, tam, kad draudimo bendrovė atlygintų nuostolius pagal kasko draudimą, pirmiausia svarbu tinkamai užfiksuoti įvykio vietą, tiksliai aprašyti aplinkybes.
2. Jei po įvykio pažeistas ne tik automobilio ratas, bet ir transporto priemonė ar net yra nukentėjusiųjų, rekomenduojama išsikviesti policijos pareigūnus, kad jie nubraižytų eismo įvykio schemą, atliktų matavimus, įvertintų visas aplinkybes ir oficialiai užfiksuotų incidentą.
3. Jei automobilis yra apdraustas tik civilinės atsakomybės draudimu, po įvykio reikėtų atlikti tokius pačius veiksmus. Tik šiuo atveju dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis ne į savo draudimo bendrovę, o į kelią prižiūrinčią įmonę ar savivaldybę. Tačiau reikia pasiruošti, kad šis procesas gali užtrukti ilgai ir nėra garantijos, kad žala bus patvirtinta, ar užteks savivaldybei pateiktų įrodymų.