Stichijos pasekmės: kodėl svarbu fiksuoti nuostolius ir po kelių dienų?

Audros atnešti nuostoliai vis dar auga 

Nors galinga audra Baltijos šalims smogė praėjusį savaitgalį, apie galutinį jos padarytų nuostolių mastą kalbėti dar anksti – pranešimų apie patirtas žalas skaičius vis dar keičiasi. Taip yra todėl, kad po tokių įvykių žmonės pirmiausia imasi būtinų darbų nuostoliams sumažinti: uždengia apgadintą stogą, iš užlietų patalpų išneša vertingus daiktus, o apie įvykį praneša po kurio laiko.  

Kaip pastebime bendraudami su klientais, daugiausiai nuostolių stichija atnešė Latvijos ir Lietuvos, kiek mažiau – Estijos gyventojams. Virtę medžiai ir nulūžusios šakos apgadino namų stogus, fasadus, terasas, tvoras, ūkinius pastatus ir automobilius. Į patalpas patekęs vanduo apgadino sienas, lubas, grindis, baldus ir buitinę techniką. 

Kaip tinkamai pasirūpinti namais 

Tiesa, nors audrų sukeliami nuostoliai nekilnojamajam turtui iš tiesų reikšmingi, išankstine savo turto apsauga rūpinasi ne visi. Kaip rodo kiek anksčiau šiemet atlikto Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, tik penktadalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų per pastaruosius metus ėmėsi priemonių savo būstui apsaugoti nuo audrų ar potvynių keliamų rizikų. Lietuvoje tokių gyventojų dalis siekia 24 proc., Latvijoje – 19 proc., o Estijoje – 16 procentų. 

Vis dėlto, tiek paskutinė audra, tiek ir pastarųjų metų patirtis patvirtina prevencijos svarbą. Matome, kad smarkus vėjas ir gausus lietus gali nulemti žalas tiek naujiems, tiek ir seniems objektams. Tiesa, jų dydis didele dalimi priklauso ir nuo pastato techninės būklės bei jį supančios aplinkos. 

Žmonės dažnai sutelkia dėmesį į būstą ir į tai, kas vyksta jo viduje. Tačiau kartu svarbu pasirūpinti ir išore – pavyzdžiui, stogo būkle, rūsio ar kitų žemiau esančių patalpų hidroizoliacija, lietaus vandens nuvedimu. Be to, jau gavus pranešimus apie artėjančią audrą, svarbu pritvirtinti ar laikinai į vidų perkelti kiemo daiktus, kuriuos gali nupūsti stiprus vėjas. Toks pasiruošimas gali padėti netgi visiškai išvengti nuostolių, o kartu – ir neplanuotų remonto darbų. 

Liūties padariniai gali išryškėti ne iš karto 

Jeigu aplinkybės vis dėlto susiklostė nepalankiai, fiksuojant būstui padarytas žalas, svarbu žinoti, kad po stiprių liūčių dalis vandens padarytų nuostolių gali išryškėti ne iš karto. Todėl gyventojams rekomenduojame kurį laiką stebėti paveiktas vietas ir užfiksuoti pastebėtus pokyčius. Tokiu būdu vertinant žalą galima nustatyti, ar vėliau išryškėję pažeidimai yra susiję su konkrečios audros padariniais. 

Jei vanduo pateko į gyvenamąsias patalpas, prieš pradedant tvarkymo darbus rekomenduojama nufotografuoti apgadintas vietas ir turtą. Jei tai saugu, galima patraukti daiktus, pašalinti susikaupusį vandenį, o pažeistas pastato vietas laikinai apsaugoti nuo lietaus, taip sustabdant nuostolių augimą. Vis dėlto, jei vanduo pasiekė elektros instaliaciją ar elektros prietaisus, savarankiškai imtis remonto darbų nereikėtų, kol neįsitikinta, kad tai daryti saugu. 

Pirminį pranešimą apie žalą galima papildyti 

Po stipresnių audrų daugiausia pranešimų draudimo bendrovės įprastai sulaukia per pirmąsias dienas. Apie patirtą žalą galima informuoti iš karto – nebūtina laukti, kol bus galimybė įvertinti visus audros padarytus nuostolius. Vėliau, pastebėjus daugiau pažeidimų, pirminę informaciją galima papildyti ir galutinė išmoka bus perskaičiuota atsižvelgiant į atnaujintas aplinkybes. 

Registruojant įvykį visuomet rekomenduojama trumpai aprašyti jo aplinkybes. Jei įmanoma, reikėtų pridėti nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota žala.  

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimą 2026 m. atliko KOG Institute. Jo metu trijose Baltijos šalyse buvo apklausta 3018 gyventojų.