Vis dažnesnės vasaros audros pridaro tūkstantinių nuostolių: draudimo ekspertė įvardijo dažniausias klaidas

Nuplėšti stogai, užlieti rūsiai, vandens apgadinti automobiliai ir nuvirtusių medžių suniokotas turtas – su tokiais audrų padariniais šią vasarą susiduria gyventojai įvairiose Lietuvos vietose. Nors stipraus vėjo ar gausių liūčių sustabdyti neįmanoma, dalies nuostolių galima išvengti turtu pasirūpinus iš anksto. 

Pasak draudimo bendrovės „If“ Lietuvos Turto žalų grupės vadovės Dalios Kazlauskės, audros neretai išryškina anksčiau nepastebėtas problemas – nesandarų stogą, užsikimšusius lietvamzdžius ar lauke paliktus daiktus. Laiku tuo nepasirūpinus, audros padaryti nuostoliai gali siekti net tūkstančius eurų.

Nuvirtę medžiai ir nuplėšti stogai – tik dalis stipraus vėjo padarytų nuostolių. Pasak D. Kazlauskės, nemažų nuostolių pridaro ir kieme ar balkone palikti daiktai. Pakelti vėjo jie gali apgadinti automobilius, išdaužti langus, pažeisti saulės elektrines ar kitą turtą. 

„Gavus perspėjimą apie artėjančią audrą pirmiausia verta pasirūpinti kieme ar balkone laikomais daiktais. Žmonės dažnai neįvertina, kokią jėgą gali įgyti stipraus vėjo pakelti daiktai – net plastikinis baldas ar lauko skėtis gali išdaužti langą, apgadinti automobilį ar saulės elektrinę“, – teigia D. Kazlauskė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad pavojų gali kelti net ir iš pirmo žvilgsnio visai nepavojingi daiktai – lauko baldai, skėčiai, batutai, kepsninės ar net priekabos. 

Vienos šios vasaros audros metu „If“ užregistravo atvejį, kai vėjas pakėlė priekabos rėmą ir sviedė jį į tvorą. Smūgis nulaužė tvoros stulpą, apgadino du tvoros segmentus, o stipriai nukentėjo ir pati priekaba. 

Ne mažiau žalos nei stiprus vėjas gali padaryti ir gausios liūtys. Per nesandarias stogo ar fasado konstrukcijas vanduo gali patekti į gyvenamąsias patalpas ir sugadinti vidaus apdailą, baldus, buitinę techniką, elektroniką bei kitą namų turtą. 

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, po stipresnių audrų gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl užlietų rūsių, per lubas ir sienas prasiskverbusio vandens bei apgadintų gyvenamųjų patalpų. Anot D. Kazlauskės, gausios liūtys žalos pridaro ir požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, kur vanduo gali apsemti paliktus automobilius.

„Per stiprias liūtis automobilių žala gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Gavus perspėjimą apie itin smarkias liūtis, verta įvertinti, ar automobilis nestovi vietoje, kur gali kauptis vanduo. Jeigu yra galimybė, jį geriau perstatyti į aukštesnę ir saugesnę vietą“, – rekomenduoja draudimo atstovė.  

 Kazlauskėsteigimu, pernai didžiausia „If“ užregistruota audros padaryta žala siekė beveik 90 tūkst. eurų, o vidutinė – apie 3600 eurų. 

Ji taip pat primena, kad artėjant audrai verta pasirūpinti ne tik namų aplinka. Žaibo sukelti elektros įtampos svyravimai gali sugadinti prie elektros tinklo prijungtus televizorius, kompiuterius, modemus, šildymo sistemų įrangą ir kitus elektros prietaisus. Todėl jautresnę elektroniką rekomenduojama atjungti nuo elektros tinklo dar prieš prasidedant audrai. 

Ne visas audros padarytas žalas galima pastebėti iš karto. Kartais didžiausi nuostoliai paaiškėja tik tada, kai vanduo pradeda skverbtis į pastato vidų. Nesandarus stogas, susidėvėjusios langų jungtys ar užsikimšę lietvamzdžiai ilgą laiką gali nesukelti jokių rūpesčių, tačiau smarkesnės liūtys greitai atskleidžia net ir nedidelius pastato defektus. 

Per nesandarias konstrukcijas į pastato vidų patekęs vanduo gali sugadinti ne tik lubas ar sienas, bet ir vidaus apdailą, baldus, buitinę techniką, elektroniką bei kitą namų turtą. 

„Didelė žala dažnai prasideda nuo, atrodytų, visai nedidelio defekto – atšokusios stogo skardos, nesandarios lango jungties ar užsikimšusio lietvamzdžio. Todėl bent kartą per metus verta apžiūrėti stogo dangą, įvertinti pastato sandarumą ir išvalyti lietaus nuvedimo sistemas“, – teigia draudimo atstovė.  

Ekspertė taip pat rekomenduoja reguliariai įvertinti šalia namų augančių medžių būklę. Jei planuojami statybų ar renovacijos darbai, nevertėtų palikti neapsaugotų konstrukcijų – per stipresnes audras jos dažnai nukenčia pirmiausia.

Pasak D. Kazlauskės, daugeliu atvejų audros padarytų nuostolių mastą galima sumažinti, jei namais ir jų aplinka pasirūpinama dar prieš pasirodant pirmiesiems perspėjimams apie artėjančius pavojingus orus. 

Artėjant stipriam vėjui ar liūtims ji rekomenduoja į vidų sunešti kieme ir balkone laikomus daiktus, uždaryti langus, apžiūrėti stogo būklę, išvalyti lietaus nuvedimo sistemas ir įvertinti šalia namų augančių medžių būklę. 

Ji primena ir apie atsakomybę – jeigu audros metu iš balkono ar kiemo išpūstas daiktas apgadina kaimyno turtą ar automobilį, už padarytą žalą atsako jo savininkas.

Net ir kruopščiai prižiūrimas būstas nėra apsaugotas nuo visų gamtos stichijų, todėl verta iš anksto įvertinti ir pasirinkto draudimo suteikiamą apsaugą. Priklausomai nuo draudimo varianto, gali būti atlyginama žala vidaus apdailai ir namų turtui, jei per smarkias liūtis vanduo patenka į pastatą per stogą, sienas, duris ar langus. 

„Artėjant audrai žmonės dažniausiai galvoja, kaip apsaugoti namus. Tačiau apie tai, kokią apsaugą suteikia pasirinktas draudimas, daugelis susimąsto tik tada, kai jau tenka registruoti žalą“, – teigia D. Kazlauskė