Saugus ant paspirtuko: kodėl būtinas ne tik šalmas, bet ir tinkama apranga?

Vienas žvilgsnis į telefono ekraną ar sekundės dalį prarasta pusiausvyra – tiek gali užtekti, kad kelionė paspirtuku pasibaigtų ligoninės priėmimo skyriuje. Gydytojai skaičiuoja, kad per vieną budėjimą kartais tenka sulaukti ir dešimties ar daugiau susižeidusių šių transporto priemonių vairuotojų, o traumos būna sunkesnės nei, pavyzdžiui, patiriamos dviratininkų.

Nors paspirtukininkai jau kurį laiką privalo dėvėti šalmą ir taip saugoti save nuo pavojingų sužalojimų, gydytojų patirtis rodo, kad vien šalmo nepakanka – saugiai kelionei ne mažiau svarbi ir tinkamai pasirinkta apranga.

LSMU Kauno ligoninės gydytojai pastebi, kad paspirtukų vairuotojai dažnai patiria daugiau ir sunkesnių traumų, nei, pavyzdžiui, dviratininkai. Nors traumos įvyksta panašiomis aplinkybėmis, jų rimtumą didele dalimi nulemia būtent transporto priemonės pasirinkimas.

„Tiek dviratininkai, tiek ir paspirtukų vairuotojai krisdami instinktyviai remiasi rankomis, todėl vienos dažniausių traumų yra riešų ir alkūnių kaulų lūžiai. Vis dėlto, tarp šių dviejų grupių yra ir esminių skirtumų. Dviratininkai dažniau patiria raktikaulio, krūtinės ar klubo srities sumušimus, nusibrozdina kojas. Paspirtukų vairuotojams, netekusiems trumpo vairo atramos, dažniau lūžta abiejų riešų kaulai“, – sako Artūras Šulnius, LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubiosios pagalbos ir Konsultacijų poliklinikos vadovas.

Anot jo, paspirtukų vairuotojai nuo transporto priemonės įprastai krenta į priekį, todėl patiria ir žandikaulio ir kitų veido kaulų sužalojimus, dantų traumas ar kaklo raiščių patempimus. „Palyginti su dviračiu, paspirtukas yra mažiau saugi transporto priemonė. Dviračio ratai didesni, vairas platesnis ir stabilesnis, o paspirtukų ratai maži, todėl itin jautriai reaguoja į kelio nelygumus. Važiuojant dideliu greičiu, užtenka menkiausios duobutės, kad būtų prarasta pusiausvyra“, – kalba A. Šulnius.

Be to, kaip pastebi gydytojas, rizika susižeisti važiuojant paspirtuku išauga pamiršus šalmą, apsaugas ir pasirinkus vasarišką kasdienę aprangą – šortus, sukneles, sijonus, atvirą avalynę. Dviratininkų apranga ir uždari batai, anot jo, kur kas geriau pritaikyti aktyviam laisvalaikiui. 

Savo ruožtu Elona Alčiauskaitė, draudimo bendrovės „If“ Lietuvos asmens žalų grupės vadovė, pastebi, kad paspirtukų vairuotojų patiriamas traumas didele dalimi nulemia pernelyg didelis greitis, staigus stabdymas arba dėmesio stoka. „Vienas dažniausių pavojaus šaltinių – išmanieji įrenginiai. Netgi trumpam nukreipus dėmesį į telefoną, rizika patirti nelaimingą atsitikimą kelyje smarkiai išauga. Didžiausia mūsų draudimo išmoka kol kas siekia 2,2 tūkst. eurų, po to kai klientas nukrito nuo paspirtuko ir patyrė galvos traumą bei kitų sužalojimų“, – sako E. Alčiauskaitė. 

Be to, jos teigimu, draudimo bendrovės fiksuojamos žalos apima ir kitų eismo dalyvių – pavyzdžiui, su paspirtukų vairuotojais susidūrusių pėsčiųjų – sužalojimus. Jie patiria panašias traumas kaip ir patys paspirtukininkai: sumušimus, raiščių plyšimus, sąnarių traumas, rankų ar kojų kaulų lūžius.

Siekiant išvengti sužalojimų, E. Alčiauskaitė primena dėvėti šalmą, nevartoti alkoholio, pasirinkti saugų greitį, įvertinti kelio dangos būklę ir atkreipti dėmesį į kitus eismo dalyvius. Taip pat – paspirtuku važiuoti po vieną. „Atsargiai važiuoti paspirtuku būtina tiek dėl savęs, tiek dėl aplinkinių: pėsčiųjų, automobilių vairuotojų ir kitų eismo dalyvių. Saugus važiavimas yra ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir pagarba kitiems. Visi eismo dalyviai: paspirtukininkai, automobilių vairuotojai, pėstieji – yra atsakingi už saugumą kelyje”, – apibendrina E. Alčiauskaitė.