Vasaros traumų sezonas: dažniausia tėvų klaida gydytojų pagalbą vaikui gali atidėti valandomis

Šiltomis dienomis pramogos baigiasi priėmimo skyriuje

Šiltuoju sezonu – nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos – vaikų traumų skaičius pastebimai išauga. Tiek gydytojai, tiek ir draudimo ekspertai pastebi, kad traumų ypač padaugėja vyraujant šiltiems vasariškiems orams, kai daugiau laiko praleidžiama lauke aktyviai judant. 

„Dažniausiai diagnozuojami rankų, pavyzdžiui – dilbio, kaulų lūžiai. Didžioji jų dalis sugyja be sunkesnių pasekmių. Kitokia situacija, kai traumos patiriamos naudojantis elektriniais dviračiais ar paspirtukais: didesnis greitis nulemia žymiai sunkesnes traumas – nuo šlaunikaulio lūžių iki galvos traumų“, – sako Ritauras Rakauskas, gydytojas ortopedas traumatologas, konsultuojantis skirtingose Kauno gydymo įstaigose. 

Didžiausia rizikos grupe gydytojas įvardija mokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius – kuo jie didesni, greitesni ir stipresni, kuo daugiau naudojasi įvairiomis transporto priemonėmis, sportuoja, tuo labiau auga ir tikimybė susižeisti. Patys mažiausieji traumas patiria rečiau, jos dažniausiai būna atsitiktinės – netyčia prisilietus prie įkaitusių kepsninių, prisispaudus pirštus su treniruokliais lauko aikštelėse ir pan. 

Jam antrina Elena Subelė, draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų specialistė: „Dažniausiai fiksuojame galūnių traumas: lūžius, patempimus, sumušimus bei įvairias žaizdas po kritimų. Traumų, susijusių su elektriniais paspirtukais ir dviračiais, daugėja. Nors jų nėra dauguma, šios traumos dažnai būna sunkesnės“.

Ekspertė paaiškina, kad draudimo išmokos dydis priklauso traumos pobūdžio ir nuo pasirinktos draudimo apsaugos. Išmokos už dažniausiai pasitaikančias vaikų traumas gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų. 

„Patyrus lengvesnes traumas, tokias kaip sumušimai ar raiščių patempimai, išmoka gali siekti iki 200 eurų. Sudėtingesnių traumų, pavyzdžiui, kaulų lūžių atvejais, priklausomai nuo traumos pobūdžio ir draudimo sąlygų, išmoka gali siekti ir iki 2,5 tūkst. eurų“, – sako E. Subelė.

Ko vengti ir ką daryti pirmosiomis minutėmis po traumos?

Nors atrodytų, kad vaikas yra saugiausias namuose su tėvais, gydytojų patirtis vasarą rodo priešingą tendenciją.

„Stebime paradoksalią situaciją: daugiausia traumų vasarą įvyksta vaikams būnant būtent su tėvais namuose. Atrodytų, vaikai prižiūrėti, tačiau ir rūpestingiausi tėvai kartais praranda budrumą“, – pastebi gydytojas R. Rakauskas. 

Jei sužalojimas neapima gyvybei pavojingų požymių, gydytojas primena, kad į ligoninės priėmimo skyrių galima atvykti ir savarankiškai, nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos. Prieš vykstant į ligoninę, galima savarankiškai pasirūpinti pirmąja pagalba. Pavyzdžiui, žaizdą reikėtų gausiai plauti švariu vandeniu ir uždengti tvarsčiu. Lūžio atveju galūnę verta improvizuotai imobilizuoti – ranką skarele parišti prie kaklo, koją pritvirtinti prie ilgo, plokščio daikto.

Viena dažniausių klaidų, pasak gydytojo, sprendimas gausiai ir sočiai pavalgyti prieš atvykstant į priėmimo skyrių. Jei traumai gydyti prireiks chirurginio gydymo (o tai reiškia – ir anestezijos), procedūros teks laukti kelias valandas – kol praeis būtinas laikas nuo paskutinio valgio. Todėl gydytojas pataria: kol personalas nepasakys kitaip, geriausia vaikui duoti atsigerti tik negazuoto vandens. 

Savo ruožtu E. Subelė pataria po traumos nedelsti kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau įvertinama vaiko būklė ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų bei ilgo sveikimo. 

Ji taip pat dalijasi patarimais, kurie gali padėti išvengti traumų arba sušvelninti jų pasekmes:  „Daugelio traumų galima išvengti nuosekliai formuojant su saugumu susijusius įpročius. Pavyzdžiui, naudoti apsaugos priemones, tokias kaip šalmai, rinktis vaiko amžių atitinkančią veiklą ir reguliariai priminti saugaus elgesio taisykles.“