Robotizavimas – darbuotojų siaubas ar naujas atspirties taškas?

Darbuotojų įsitraukimas ir švietimas

Norint, kad įmonės skaitmeninė transformacija klostytųsi sėkmingai, būtina turėti veiksmingą strategiją. R. Kazlauskas rekomenduoja pradžiai neužsibrėžtų ambicingų tikslų, o automatizavimo procesą pradėti pamažu. Naujovės visuomet kelia daug klausimų ar net baimių, tad pradėti patartina nuo paprastesnių procesų, kurie leidžia greitai įgyvendinti pirmąsias užduotis ir tiek darbuotojams, tiek įmonei pajusti teigiamus rezultatus.

Automatizavimas sudaro sąlygas verslui ne tik tobulinti esamas operacijas, bet ir kurti naują vertę, atrandant naujas galimybes ir skatinant naujų produktų ir paslaugų kūrimą. Kad būtų galima iki galo išnaudoti šių technologijų siūlomas galimybes, būtina sutelkti dėmesį į organizacijos kultūros keitimą ir skatinti technologijų diegimą visais organizacijos lygmenimis. Diegdamos RPA ir DI, bendrovės turi sudaryti sąlygas darbuotojams, kurie dirbs su šiomis technologijomis, kelti kvalifikaciją, išklausyti įvairius mokymus. Būtina darbuotojus ir vadovus šviesti apie RPA ir DI naudą, jų taikymą ir skatinti teigiamą kolektyvo požiūrį į automatizavimą parodant, kad robotai neatima iš žmonių darbo, o tik daro jį prasmingesniu.

Duomenų apsauga ir lankstumas – būtinos robotizavimo sėkmės sąlygos

Dažnai pasirodo, kad ateitis yra arčiau negu galvojame. R. Kazlauskas optimistiškai vertina RPA ir DI ateitį, tačiau pripažįsta, kad su tuo susijusių iššūkių išliks. Technologijos kasdien tobulėja ir siūlo naujas galimybes verslui, tačiau tai reikalauja lankstumo ir nuolatinio tobulėjimo. Jo nuomone, įmonės ir jų vadovai turi būti iniciatyvūs, pasirengę keisti verslo modelius ir diegti naujas technologijas. Tik taip išliksime konkurencingais Europos ir pasaulio rinkose.

Vienas svarbiausių klausimų, susijusių su RPA ir DI technologijų diegimu, yra duomenų saugumas. Ekspertas pastebi, kad nors duomenų nutekėjimai ir kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės, kai kurios įmonės duomenų apsaugos nelaiko prioritetu. Duomenų šifravimas, prieigos kontrolė ir reguliarus saugumo auditas yra būtinos sėkmingo automatizavimo sąlygos. Įmonės turi būti pasiruošusios apsaugoti savo duomenis, užtikrinti, jog visos technologijos atitiktų teisinius reikalavimus ir standartus. Ne mažiau svarbu turėti planą, kokių veiksmų reiktų imtis, jei duomenų nutekėjimas vis tik nutiktų.

Pasak R. Kazlausko, reikia susitaikyti, kad diegiant automatizavimo procesus pasitaikys sunkumų bei klaidų. Versle, kuris žengia koja kojon su inovacijomis, tai ne tik neišvengiama, bet ir skatinama. RPA ir DI siūlo galimybę iš esmės pagerinti darbo našumą, sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti darbuotojų pasitenkinimą. Dėl to RPA ir DI tampa nepakeičiamu elementu, skatinančiu verslo augimą.

R. Kazlauskas dalijasi keletu praktinių pavyzdžių, kaip „If“ naudojasi RPA priemonėmis ir sprendžia klientų aptarnavimo iššūkius.

1. Darbas su duomenimis. Lietuvoje RPA sprendimai sėkmingai taikomi draudimo įmokų apskaitoje. Šiame procese dalyvauja vieni pirmųjų „If“ sukurtų robotų. Šis pavyzdys patvirtino, kad apskaita yra ta sritis, kur automatizavimas yra lengvai pritaikomas. Robotas kasdien peržiūri gautų mokėjimų failą ir patvirtina klientų mokėjimus, atliktus pagal konkrečius draudimo liudijimus. Paprastai šį procesą rankiniu būdu turi atlikti darbuotojai.
2. Draudimo liudijimų pratęsimas ir išdavimas. Robotai sutvarko didelį kiekį draudimo liudijimų, kuriuos reikia pratęsti arba išduoti per trumpą laiką. Pavyzdžiui, neseniai reikėjo per dvi dienas išduoti 1 500 liudijimų. Žmogus vieną liudijimą suformuoja per 3–5 minutes, o robotas geba tai padaryti per 1,5–2 minutes. Šią užduotį per 24 valandas įvykdė keli „If“ robotai. Nors įmonė turi daugiau nei vieną robotą, jų darbą organizuoti taip pat reikia atsakingai – kad nenukentėtų įprasti procesai, o draudimo liudijimus būtų įmanoma išduoti kaip galima greičiau.
3. Sveikatos žalų tvarkymas. Anksčiau bendrovės klientams būdavo sudėtingiau pateikti prašymą atlyginti su sveikata susijusias išlaidas. Kai klientams suteikiamos medicinos paslaugos, jie gauna apmokėjimo kvitus, kuriuos pateikia draudikui. Tai užimdavo nemažai laiko, nes klientui tekdavo pačiam įvesti visą informaciją apie suteiktą paslaugą. Ši informacija kone visuomet nurodoma kvite. Dabar, naudodamasis „If Mobile“ programėle, klientas nufotografuoja kvitą ir prideda kelių žodžių paslaugos aprašymą. To pakanka, kad sistema pati surastų reikiamą informaciją. Šį sprendimą sudaro trys dalys:
   • optinis teksto atpažinimas (angl. OCR);
   • vertingos informacijos išgavimas iš atpažinto teksto;
   • gautos paslaugos priskyrimas atitinkamai kategorijai.

Sprendimas automatiškai nuskaito sumokėtą sumą, paslaugos teikėjo pavadinimą, registracijos numerį, kvito numerį, datą ir asmens kodą. Tuomet DI algoritmai priskiria šią informaciją atitinkamai kategorijai, pavyzdžiui, odontologams arba ligoninėms. Ši informacija pateikiama žalų administravimo sistemai taip paspartinant procesą. Turimais duomenimis, 87 proc. atvejų sistema pati suranda informaciją, kuri būtina, kad būtų galima automatiškai užregistruoti žalą. Šiam rodikliui įtakos turi ir kliento pateikiamų duomenų kokybė: nuotraukos ryškumas, ar ji buvo padaryta šviesoje, ar tamsoje, ir t. t.