Trečdalis lietuvių žiemą planuoja vykti į užsienį: kam pasiruošti?

Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad šią žiemą atostogas šalyse kaimynėse planuoja rinktis 12 proc. Lietuvos gyventojų, kitose Europos šalyse keliauti ketina 15 proc. apklaustųjų. Tik 5 proc. respondentų atsakė šį šaltąjį sezoną keliausiantys už Europos ribų, o didžioji dalis – 43 proc. – teigė dar nieko nesusiplanavę.

Nevilioja darbas iš užsienio ir vandens sportas

Pati nepopuliariausia žiemos atostogų kelionės rūšis buvo darbostogos užsienyje – tiek padirbėti svetur iki mėnesio, tiek dirbti iš užsienio ilgesnį laikotarpį buvo retas pasirinkimas, atitinkamai tik 3 proc. ir 1 proc. apklaustųjų.

Pasak „If“ asmens draudimo produkto vadovės Linos Aidukevičienės, lietuvių žiemą nevilioja ir ekstremalus vandens sportas. „Mūsų duomenys rodo, kad tik 5 proc. žiemą keliauti ketinančių apklaustųjų planuoja nardyti, buriuoti ar užsiimti kita su vandens sportu susijusia veikla. Vandens sportą keičia daug populiaresnės slidinėjimo kelionės ir žygiai gamtoje. Taip nutinka ir dėl to, kad šaltuoju sezonu vandens pramogos yra sunkiau pasiekiamos, tenka keliauti į tolimesnius kraštus“, – sako L. Aidukevičienė.

16 proc. tyrime dalyvavusių žmonių pabrėžė, kad žiemą planuoja keliauti į užsienyje vykstančius kultūros renginius – koncertus bei parodas, o 15 proc. rinksis slidinėjimo keliones.

Įdomu tai, kad iš visų amžiaus grupių, mažiausiai šokti ant slidžių planuoja 35–44 metų apklausos dalyviai. Pasak „HiMountains“ įkūrėjo Karolio Mažulio, tai nesunku paaiškinti – tokio amžiaus keliautojai dažnai augina mažus vaikus, o susiplanuoti slidinėjimo kelionę su mažamečiais yra daug kebliau, nei keliauti vienam ar su draugais bei paaugusiais vaikais.

K. Mažulis pripažįsta, kad aktyvų poilsį besirenkantys keliautojai susiduria su nemažai rizikų, dažnai jas tenka spręsti, organizuojant tokias keliones. „Gali neišvykti į kelionę dėl ligos, traumos ar kitos rimtos priežasties. Kyla ir nepristatyto bagažo rizika, ypač galinti apkartinti suplanuotą kelionę tada, jei esame suplanavę naudoti techninę įrangą, kuri dažnai yra brangi ir pritaikyta pagal mūsų fizines savybes ir specifikaciją“, – pabrėžia jis.

Tiesa, tai dar ne viskas, pasitaiko ir traumų ar sveikatos sutrikimų kelionės metu, statistiškai iš vienos slidinėjimo kelionės grįžta vienas traumą patyręs žmogus, kai kuriuose kurortuose privalomas civilinės atsakomybės draudimas.

Namų darbai prieš kelionę

Atidėtas skrydis, pamestas bagažas, ligos prieš kelionę ar per ją ir dar daugybė kitų netikėtumų gali nutikti kiekvienam keliaujančiam. L. Aidukevičienė pataria dar prieš išvykstant apsvarstyti, ko imsitės, susidūrę su panašiais iššūkiais, ar išvykę į kelionę ir įvykus bet kokiam netikėtumui turėsite pakankamą apsaugą nesklandumams sumažinti bent jau finansiškai. „Kelionės trikdžiai šiemet mūsų klientams kainavo vidutiniškai 500 eurų, sveikatos sutrikimai kelionėje – 800 eurų. Tai sukelia nemažų finansinių iššūkių, o ką ir kalbėti apie laiką, sugadintą nuotaiką ar sujauktus planus“, – sako ji.

Nereikėtų nuvertinti ir pasyvaus poilsio karštuose kraštuose, renkantis egzotines keliones. Tokiu atveju neretai tenka susidurti su apsinuodijusiais, saulėje nudegimų patyrusiais keliautojais, pasitaiko ir finansinių nuostolių – vagysčių, sugadintos elektronikos.

K. Mažulis teigia, kad, norint apsisaugoti nuo kelionę sugadinti galinčių nemalonumų, pirmiausia reikėtų įsivertinti, kur keliaujama ir kokiomis veiklomis bus užsiimama. Anot eksperto, vykstant į naują šalį ar planuojant užsiimti dar neišbandyta veikla, naudinga pasikalbėti su daugiau patirties turinčiu keliautoju. Arba kreiptis tiesiai į pardavėją, jei kelionė įsigyjama iš kelionių organizatoriaus ar agentūros. „Kuo daugiau rizikų būsite įvertinę, tuo lengviau bus kelionėje“, – įspėja K. Mažulis.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“.