Privatus namas.

Potvynio rizika: kaip pasiruošti ir kada galioja draudimas

Namai yra daugiau nei tik pastatas – tai vieta, kurioje jaučiatės saugūs ir ramūs. Būtent todėl visuomet siekiame pasiūlyti tokį draudimą, kuris apsaugotų nuo visų aktualių rizikų. Vis dėlto, kai kuriais atvejais rizika yra per didelė, kad būtų galima ją apdrausti. Taip yra su kai kuriomis vietovėmis, kur potvynio grėsmė yra tikėtina.

Paaiškiname plačiau, kaip vertinama potvynių rizika draudime ir kaip geriau pasiruošti galimam potvyniui bei sumažinti žalos tikimybę.

Apdrausdami būstą atkreipkite dėmesį, kad jei Jūsų turtas yra didelės potvynių rizikos zonoje, būsto draudimas neapims potvynio rizikos. Būstą galite apdrausti nuo visų kitų rizikų išskyrus potvynių riziką.

  • Jums perkant būsto draudimą automatiškai patikriname, kurioje rizikos zonoje yra turtas. Jei apsauga nuo potvynių negali būti įtraukta, iškart internetinėje skaičiuoklėje pamatysite perspėjimą. Prieš perkant polisą aiškiai matysite, kokios rizikos yra įtrauktos.
  • Jei skaičiuojant kainą nepasirodo joks perspėjantis pranešimas apie rizikos išimtį, vadinasi Jūsų turtas nėra didelės potvynių rizikos zonoje. Tiesiog tęskite pirkimą.

Didelė potvynių rizika aktuali tik mažai daliai klientų (apie 1–1,5 proc.).

Kad ir kurioje zonoje yra Jūsų turtas, pravartu žinoti, kaip galite apsaugoti savo turtą. Skaitykite toliau ir sužinokite apie potvynių specifikas mūsų regione bei kaip jiems tinkamai pasiruošti.

Potvyniai Baltijos šalyse

Potvyniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni, ypač vietovėse šalia upių, jūros ar ten, kur yra prastas drenažas. Norint tinkamai pasiruošti ir sumažinti žalos riziką, svarbu suprasti, kokio tipo potvyniai gali paveikti Jūsų namus. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dažniausiai pasitaiko trijų tipų potvyniai: upių, pakrančių ir miestų.

1. Upių potvyniai

Upės gali išsilieti dėl kelias dienas trunkančio stipraus lietaus, tirpstančio sniego ar ledo sangrūdų. Mūsų regione upių potvyniai yra gana dažnas reiškinys.

Kartais potvynis formuojasi lėtai, tačiau kai kuriais atvejais jis būna staigus: vanduo kyla pavojingai greitai. Kas yra staigus potvynis? Tai netikėtas, stiprus potvynis, galintis susiformuoti vos per kelias valandas smarkaus lietaus, ypač vietovėse stačiais šlaitais ar urbanizuotuose teritorijose, kur vanduo negali greitai nutekėti.

Kur dažniausiai pasitaiko upių potvyniai

Lietuva: Nemuno, Neries ir Šventosios upės pavasarį dažnai išsilieja, daugiausia dėl aukštumose tirpstančio sniego.

Latvija: Dauguvos baseinas, ypač ties Jėkabpiliu ir Daugpiliu, garsėja potvyniais, kuriuos sukelia ledo sangrūdos.

Estija: Pernu ir Emajegio upės gali patvinti pavasarinio atlydžio metu arba po ilgesnio lietingo laikotarpio ir užlieti tiek miestus, tiek kaimo vietoves.

2. Pakrančių potvyniai

Jūros pakrančių potvyniai ištinka tada, kai stiprūs vėjai, audros ir galingos bangos stumia jūros vandenį į sausumą iš jūros ar įlankų.

Audros patvanka – tai staigus ir stiprus jūros lygio pakilimas, kurį sukelia audros vėjai ir slėgio pokyčiai. Ji gali greitai užtvindyti žemai esančias teritorijas. Tuo tarpu bangų poveikis pasireiškia stiprių, greitai judančių ir pakilusių bangų mūša į krantą. Ilgainiui tai gali sukelti krantų eroziją, sugadinti pastatus ir nuplauti dirvožemį.

Kur dažniausi pakrančių potvyniai

Lietuva: Baltijos jūros pakrantė, ypač aplink Klaipėdą, dažnai susiduria su audros patvanka ir vėjo genamomis bangomis, ypač žiemos audrų metu.

Latvija: Jūrmala ir Rygos įlankos regionas yra pažeidžiami stiprių vakarų vėjų, kurie stumia jūros vandenį į sausumą.

Estija: žemumose įsikūrusiems pakrantės miestams, tokie kaip Pernu ir Hapsalu, kyla ypač didelė rizika siaučiant audroms; situaciją dažnai dar labiau apsunkina ledo sangrūdų sukelti potvyniai.

3. Lietaus sukelti miestų potvyniai

Potvyniai miestuose įvyksta tada, kai stiprus lietus perpildo nuotekų sistemas ir vanduo pradeda telktis gatvėse, kiemuose ar net rūsiuose.

Vilnius, Ryga ir Talinas jau yra patyrę tokius potvynius, dažnai dėl to, kad lietaus nuotekų sistema būna užsikimšusi arba tiesiog nepritaikyta tokiam vandens kiekiui. Plokščias reljefas ir kietos dangos, tokios kaip asfaltas ir betonas, tik pablogina situaciją, nes vanduo neturi kur susigerti.

Patvinusi upė mieste.

Kaip vertinama potvynio rizika

Potvyniai Baltijos šalyse, ypač pakrantėse ir žemumose, tampa vis dažnesni: juos lemia gausesni lietūs, tirpstantis sniegas ir kylantis jūros lygis. Nors siekiant išspręsti keliamą grėsmę kuriami dideli infrastruktūros projektai, kiekvienas namų savininkas gali prisidėti prie savo turto apsaugos ir šeimos saugumo.

Norite sužinoti, ar jūsų namai yra rizikos zonoje? Susipažinkite su nacionaliniais potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais.

Baltijos šalių potvynių žemėlapiai

Kuo svarbus potvynių dažnis

Baltijos šalyse potvyniai yra vienos iš žalingiausių ir brangiai kainuojančių gamtinių nelaimių. Ne kiekviena teritorija patiria vienodą riziką, tačiau žinojimas, kaip dažnai potvyniai gali įvykti ir kokio jie gali būti stiprumo, yra itin svarbus tiek namų savininkams, tiek vystytojams, tiek draudikams.

Gali būti, kad potvynių žemėlapiuose esate matę tokius terminus kaip „vieną kartą per 100 metų vykstantis potvynis“. Skamba kaip įvykis, nutinkantis vos kartą per šimtmetį, tiesa? Vis dėlto iš tikrųjų tai reiškia, kad tokio potvynio tikimybė kiekvienais metais siekia 1 proc. Vadinasi, jis gali ištikti ir šiemet, ir kitais metais.

Remiantis nacionaliniais duomenimis, maždaug 1 proc. visų adresų Lietuvoje, 1,5 proc. Latvijoje ir šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. Estijoje yra aukštos potvynių rizikos zonose –teritorijose, kur potvyniai tikėtini bent kartą per 10 metų arba dar dažniau. Dažniausiai tai būna namai šalia upių arba pakrantėse, kur vandens lygis gali greitai pakilti, ypač pavasarinio sniego tirpsmo ar stiprių vasaros liūčių metu.

Berniukas prie patvinusios gatvės.

Potvynių rizikos klasifikavimas

  • Aukšta rizika – potvyniai tikėtini bent kartą per 10 metų arba dažniau
  • Įprasta rizika – potvyniai tikėtini rečiau nei kartą per 10 metų

Kodėl potvynių rizika nėra įtraukta į kiekvieną namų draudimo polisą

Patikimas draudimas turi teikti paramą reikalingu metu, bet tuo pačiu užtikrinti ilgalaikį stabilumą. Didelės potvynių rizikos vietovėse apdrausti būstą nuo potvynių žalos nebūtų atsakinga ar tvaru. Nusprendėme neįtraukti potvynių rizikos į būsto draudimo polisus šiose vietovėse dėl šių priežasčių:

  • Šiose vietovėse potvyniai nėra reti – jie yra tikėtini. Kartą per 10 metų vykstančio potvynio rizika reiškia, kad kiekvienais metais yra 10 % tikimybė, jog kils didelis potvynis. Tai reiškia, kad ilgesnio laiko perspektyvoje, potvyniai yra labai tikėtini.
  • Vos kelios rimtos potvynių žalos gali kainuoti daugiau nei per daugelį metų surinktos įmokos. Tai daro įtaką visų mūsų klientų finansiniam saugumui.
  • Daugelyje šių zonų potvynių apsaugos paprasčiausiai nėra. Neturint tinkamų drenažo sistemų ar apsaugos nuo potvynių, net ir mažesnės audros gali padaryti didelę žalą, ypač keičiantis klimatui.

Didelės rizikos zonose yra tik apie 1–1,5 % nekilnojamojo turto. Nors tai nedidelė teritorija, šiose vietovėse patiriama didelė dalis su potvyniais susijusių žalų ir draudimo išmokų. Žinoma, šiose vietovėse turtą galima apdrausti nuo visų kitų rizikų. O potvynių rizikos draudimą įtraukiame tik į įprastos rizikos zonas – ten, kur įmanoma užtikrini tvarią ir subalansuotą apsaugą.

Ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo namus

Net jei jūsų namai yra aukštesnės rizikos zonoje, yra priemonių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte potvynių žalą ir jaustumėtės geriau pasiruošę. Toliau pateikiame keletą patarimų, kurie gali iš tiesų padėti – tiek lauke, tiek namų viduje.

Būsto išorėje:

  • Prižiūrėkite, kad kanalizacija būtų neužsikišusi – pasirūpinkite, kad latakuose, lietvamzdžiuose ir artimiausiose lietaus kanalizacijos angose nebūtų lapų ir šiukšlių. Tai ypač svarbu vasaros liūčių, ilgų rudens lietų ir pavasario atodrėkio metu.
  • Patikrinkite kiemo nuolydį – vanduo turėtų tekėti nuo namo, o ne link jo. Šioks toks kiemo reljefo pakeitimas gali padėti išvengti balų susidarymo prie pamatų.
  • Naudokite vandeniui pralaidžias medžiagas – pakeiskite betono arba asfalto takelius pralaidžiomis grindinio plytelėmis, kurios leidžia vandeniui įsigerti į gruntą. Tai ypač naudinga tankiai apstatytose vietovėse.

Būsto viduje:

  • Vertingus daiktus laikykite aukščiau – tai, kas svarbu, sukelkite aukščiau, nelaikykite vertingiausių daiktų rūsyje, arba saugokite juos sandariuose, vandeniui nepralaidžiuose konteineriuose. Jei įmanoma, šildymo sistemas, elektros skydelius ir pagrindinę buitinę įrangą perkelkite į aukštesnį aukštą, kad sumažintumėte žalą.
  • Įrenkite siurblį ir atbulinį vožtuvą – siurblys automatiškai pašalina vandenį iš rūsių potvynio metu. Atbulinis vožtuvas neleidžia kanalizacijos vandeniui grįžti atgal į namus per stiprų lietų – taip išvengsite papildomos žalos ir streso.

Jei gyvenate aukštos potvynių rizikos zonoje, būkite pasiruošę

Gyvenimas rizikingoje zonoje nereiškia, kad nieko negalite padaryti. Keletas paprastų priemonių gali padėti geriau kontroliuoti situaciją ir apsisaugoti.

  • Sudarykite savo namų potvynių planą – numatykite evakuacijos maršrutus ir pagalbos kontaktus.
  • Sekite įspėjimus – atidžiai stebėkite vietinės hidrometeorologijos tarnybos orų ir potvynių prognozes.
  • Pagalvokite apie potvynių signalizacijos arba vandens jutiklio įsirengimą– šie nedideli įrenginiai gali laiku pranešti apie kilusią grėsmę.
  • Laikykite po ranka smėlio maišus – ištikus potvyniui keli smėlio maišai gali padėti sulaikyti vandenį prie durų, garažų ir kitų įėjimų.

Net ir mažos priemonės gali labai pasitarnauti apsaugant Jūsų namus. Tikimės, kad Jūsų turtas liks saugus ir nepaliestas potvynių – daugeliu atvejų taip ir bus. Tačiau išankstinis pasiruošimas gali lemti didžiulį skirtumą, jeigu nelaimė vis dėlto nutiktų. Skirkite laiko paplanuoti šiandien, kad saugiau jaustumėtės rytoj.

Susiję puslapiai