Tyrimas: rudenį į užsienį vykstantys lietuviai dažniausiai renkasi Europą
Artėjant moksleivių atostogoms dažnas suka galvą, kur jas praleisti. Atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad rudenį kas penktas lietuvis planuoja keliauti po užsienio valstybes. Renkantis kryptį dažniausiai apsvarstoma ne tik kelionės kaina, bet ir šalies saugumas, medicininių paslaugų prieinamumas.
Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad per rudens atostogas penktadalis lietuvių numatęs keliones užsienyje, 5 proc. vyks į šalis kaimynes, 10 proc. pažins Europą (ne šalis kaimynes), 5 proc. atostogaus už Europos ribų, 26 proc. planuoja keliauti po Lietuvą. Beveik trečdalis šį rudenį neplanuoja keliauti – tokį atsakymą rinkosi 29 proc. apklaustųjų.
Rudenį į tolimesnes šalis dažniau tvirtino planuojantys vykti 18–24 metų respondentai, į keliones po Europą šį sezoną labiausiai linkę vykti 25–34 metų respondentai, po Lietuvą – 55–65 metų apklausos dalyviai.
Kaina ir saugumas
Svarbiausiu kriterijumi renkantis kelionės kryptį išlieka jos kaina – tam pirmenybę teikia 72 proc. respondentų, kiek daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad keliaujant svarbus saugumas pasirinktoje vietoje – šį kriterijų minėjo 53 proc. apklaustųjų. Planuojant išvykas taip pat atsižvelgiama į kainas pasirinktoje vietovėje – tai svarbu 52 proc. respondentų.
„23 proc. respondentų minėjo, kad apsispręsdami įsigyti kelionę įvertina ir medicininių paslaugų prieinamumą. Mūsų duomenys rodo, kad būtent tai yra dažniausias nuostolis, su kuriuo susiduria užsienyje atostogaujantys klientai. Antroje vietoje – nenumatytos kelionės išlaidos dėl neįvykusios kelionės, pasikeitusių planų, nesklandumų pasikeitus skrydžių tvarkaraščiui“, – sako draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė.
Pasak ekspertės, ypač šaltuoju metu, prasidėjus gripo, COVID-19 ir kitų virusinių ligų sezonui, ligos prieš išvykas, deja, bet gana dažnai pasitaikantis atvejis, galintis ištikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. „Jeigu žmogus suserga prieš pat išvyką ir dėl to negali keliauti, kelionės išlaidų draudimas gali kompensuoti jau sumokėtus pinigus už viešbučio rezervaciją ar įvairias ekskursijas, pramogas tais atvejais, kai paslaugų teikėjas dėl įvairių priežasčių pinigų jau nebegrąžina, todėl toks žingsnis leidžia išvengti nuostolių ir suplanuoti kelionę vėliau“, – paaiškina ekspertė.
Rūpinantis sveikata, be kelionės draudimo, keliautojams naudinga turėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), kurią galima nemokamai gauti internetu ar Valstybinėje ligonių kasoje užpildžius specialų prašymą. Ši draudimo kortelė padengia tik pirmosios pagalbos išlaidas.
Tendencijos panašios
Tyrimo metu taip pat išsiaiškinti mūsų kaimynų – latvių ir estų – kelionių planai šį rudenį. Jie svetur keliauti planuoja aktyviau, išvykas į užsienį yra numatę 31 proc. latvių ir 25 proc. estų.
Tiesa, lietuviai išlieka aktyviausiai keliaujantys šalies viduje, kitose Baltijos šalyse aktyvumas mažesnis: 19 proc. latvių ir 18 proc. estų skirs laiko savo šaliai pažinti.
Prieš vykstant į užsienį svarbu susipažinti su tuo metu galiojančiomis Užsienio reikalų ministerijos kelionių rekomendacijomis ar įspėjimais, tai padės išvengti nemalonių nesusipratimų.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai.