Kaip atrasti kelią į ugdančią lyderystę?

Būti lyderiu šiandien reiškia nuolatos spręsti vis naujus klausimus. Ar įmanoma pasiruošti iššūkiams, kurie anksčiau neegzistavo? Kaip užtikrinti, kad vadovai išties geba dirbti aštrios konkurencijos ir nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis? Ir kas šiandien svarbiausia, norint įkvėpti komandą ir vesti bendrovę į sėkmę?

Būti ne tik vadovu, bet ir lyderiu – nelengva užduotis, o pastarieji neeilinių iššūkių metai ją dar labiau apsunkino. Pandemija, karas ir šių įvykių sukelti padariniai galingai nuvilnijo per verslo pamatus ir transformavo ne tik tai, kaip dirbame, bet ir kaip gyvename. O hibridinis ir nuotolinis darbas, daugumą įmonių ištikęs kaip žaibas iš giedro dangaus, atvertė absoliučiai naują lapą vadybos istorijoje. Tad daugiau kaip šimtmetį vadybos profesionalų ir praktikų narpliojamas efektyvios lyderystės klausimas svarbos nepraranda ir šiandien, greičiau priešingai.

„Geras lyderis pasižymi plačiomis kompetencijomis ir gebėjimais, iš kurių bene svarbiausias yra nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas keistis. Principai, žinios ir metodai, kurie veikė vakar, nebeveikia šiandien. O rytoj jų reikės dar kitokių. Ir yra tik vienas bendras vardiklis, jungiantis tai, kas lėmė, lemia ir lems vadovo darbo sėkmę, – tai gebėjimas nuolat mokytis, plėsti savo kompetencijas ir ieškoti vis geresnių būdų žmonėms įgalinti ir atsiskleisti“, – kalba Jurgita Banytė, draudimo bendrovės „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė.

Auginanti bendrystė kaip šalutinis mokymosi efektas

Smalsumas ir kasdienis mokymasis – svarbios asmeninės savybės kiekvieno žmogaus profesiniame kelyje. Tačiau pastaruoju metu ir įmonių darbuotojams siūlomos tobulinimosi programos kinta, atliepdamos efektyvaus mokymosi ypatumus – skatinama mokytis po truputį, bet reguliariai, nuolat praktiškai įtvirtinti gautas žinias, naudoti įvairius mokymosi būdus ir formas, nebeapsiriboti individualiu mokymusi ir dalytis įžvalgomis, atradimais, iššūkiais kartu su kolegomis. Bendrystės svarbą patvirtino ir bendrovės „If“ lyderystės programa, kurioje dalyvauja visos grandies vadovai. Savo komandų lyderius – daugiau nei 1 000 žmonių iš septynių šalių – bendrovė įtraukė į išsamius daugiau nei pusės metų trukmės lyderystės mokymus, siūlančius sistemišką požiūrį į lyderystės stiprinimą.

Ši programa leido ne tik pasisemti žinių, bet ir kurti bei stiprinti vadovų bendradarbiavimo tinklą visoje „If“ grupėje, palaikyti vienos įmonės, vieno lyderystės standarto jausmą, vienyti lyderių bendruomenę. Neretai vadovai jaučiasi turintys begalę vadybinių iššūkių išspręsti savarankiškai,  todėl lyderių bendruomenės sutelkimas yra labai svarbus šios programos „šalutinis efektas“. Stiprinti ryšius, kad būtų lengviau keistis geriausiomis praktikomis, turėti psichologiškai saugią terpę rūpimiems klausimams iškelti ir aptarti yra itin svarbu šiame nuolat kintančiame pasaulyje. Pasak programos dalyvių, žinojimas, kad gali pasitarti, išgirsti, kaip panašias dilemas sprendžia kitų bendrovės padalinių kolegos, pamatyti, su kokiais sunkumais susiduria jie ir kokias pamokas suteikia ta patirtis, yra be galo įgalinantis patyrimas.

Lyderystės principai – ugdyti, o ne vertinti

Kitas su lyderystės ugdymu susijęs klausimas – o ar įmanoma išrasti dviratį šioje srityje ir pasiūlyti ką nors naujo nemažą patirtį turintiems vadovams?

„Programą parėmėme „If“ lyderystės principais, nes jau kurį laiką nebevartojame termino „vadovų kompetencijos“ – kalbame apie 4 esminius principus, kuriais yra paremta lyderystė „If“. Juos išsigryninome prieš keletą metų, siekdami lyderius ne vertinti, o įkvėpti juos augti ir stiprinti savybes, reikalingas šio laikmečio vadovui“, – sako J. Banytė. Kita vertus, jokia mokymo programa negali būti sėkminga, jeigu ji neatliepia individualių kiekvieno besimokančio vadovo poreikių. Tad kiekvienas programos dalyvis turėjo individualų koučingo specialistą, padedantį dar geriau mokymo programą susieti su konkrečiais kiekvieno dalyvio tikslais ir lydėjusį jį visos programos metu.

Tačiau ir senos tiesos šiuolaikiniame gyvenime nepraranda savo aktualumo. Įgalinimas yra vienas raktinių žodžių, kalbant apie tai, ko reikia, kad lyderiai gebėtų profesiškai ugdyti savo komandas. Ne veltui angliškasis pareigų trumpinys CEO šiais laikais vis dažniau šifruojamas ne Chief Executive Officer , bet Chief Enabling Officer – žmogus, įgalinantis komandą siekti savo tikslų. Tad lyderio, kaip vedlio, geriausiai atskleidžiančio kiekvieno jos nario savybes, padedančias siekti bendro tikslo, vaidmuo tampa kaip niekad aktualus.

Ar mokame mokytis?

Ar ilga, išsami mokymosi programa, be įgūdžių stiprinimo ir lyderių bendruomenės sutelkimo, turi ir kitų teigiamų „šalutinių efektų“? Taip, nes patirdami tokią tobulėjimo kelionę vadovai gauna ir geresnį supratimą apie patį mokymosi procesą, ugdymo būdų įvairovę, būtinybę tobulėjimo kelionėje daryti kasdienius žingsnius, ir tas žinias galės pritaikyti planuodami savo komandos narių profesinį augimą.

„Gebėjimus ir įpročius, kurie padės įveikti sudėtingus, itin kompleksiškus modernios lyderystės iššūkius, išsiugdyti galima, ir čia svarbiausią vaidmenį atlieka nuolatinis mokymasis. Vadovas, kuris įgalina ir padeda augti ir atsiskleisti savo žmonėms, yra raktas į stiprią, išvien veikiančią ir efektyvią komandą, atsparią netikėtumams ir staigiems aplinkybių posūkiams“, – apibendrina draudimo bendrovės „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė.