Pagrindinis meniu Pereiti prie turinio

Karantino rezultatai: lietuviai imasi auginti vis daugiau naminių gyvūnų

Pandemijos metu įsigyjamų šunų ir kačių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, pastebimai išaugo – dirbti persikėlę į namus, gyvūnų mylėtojai ėmė svarstyti apie naują šeimos narį. Lietuviai gyvūnus noriai ima iš prieglaudų ar perka iš veisėjų.

Suaktyvėjusio poreikio auginti keturkojį mastą įrodo ir augantys skaičiai Gyvūnų augintinių registre – 2020-aisiais, nuo pavasarį prasidėjusio karantino iki dabar, buvo įregistruoti 1983 šunys ir 1161 katė. Palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais, šunų skaičius išaugo 18,6 proc., kačių padaugėjo net 26,2 proc. 

Pasak VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovės Daivos Miliauskienės, šiemet gyvūnų registravimas Lietuvoje ypač suaktyvėjo birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais.

Didesnį susidomėjimą naminiais gyvūnais fiksuoja ir draudikai. Per karantiną ne tik išaugo registruojamų gyvūnų augintinių skaičius Gyvūnų augintinių registre, bet ir susidomėjimas šuns ar katės draudimu

„Tiek veislinius, tiek nekilmingus šunis ir kates šeimininkai vis dažniau apdraudžia. O šiais metais toks poreikis išaugo kone dvigubai. Tai siejame su tuo, kad pandemija pakoregavo įpročius ir lietuviai pradėjo auginti daugiau naminių gyvūnų, taip pat su tuo, kad žmonės vis labiau rūpinasi tinkama jų priežiūra“, – sako draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Kaip rodo draudimo bendrovės statistika, šunų šeimininkai dažniausiai kreipiasi dėl staiga pablogėjusios savijautos, otito, ūmaus kepenų nepakankamumo, apsinuodijimo, šlapimo takų uždegimo, įvairių traumų. Kačių augintojai kreipiasi rečiau, nors katės taip pat neapsaugotos nuo įvairių ligų ir dažniausiai serga infekcinėmis, virusinėmis ligomis, peršalimu, sloga, pasitaiko ir traumų, ypač – nagų lūžių.

Tarp žalų – ir su kaukėmis susiję atvejai

Karantino metu pasitaikė situacija, kai lakstydamas kieme šuo rado ir vieną po kitos suėdė dvi apsaugines veido kaukes. „Jas pašalinti nebuvo paprasta – kaukės liko skrandyje, teko laukti, kol bus suvirškintos. Ši situacija visiems tik dar kartą priminė – kaukių negalima išmesti bet kur, nes mažieji keturkojai draugai gali užsimanyti jų paragauti“, – sakė T. Sinkevičius.

„If“ atstovo teigimu, vidutiniškai išlaidos, skirtos įvairiems apsinuodijimams, ūmioms skrandžio ligoms, onkologinėms ligoms gydyti, siekia apie 400 eurų, kojų traumų, kaulų lūžių gydymas brangesnis, jis gali kainuoti ir iki 700 eurų.

„Pasitaiko ir įdomesnių atvejų – buvo įvykis, kai šeimininkui iš rankų išsprūdęs šuo susilaužė leteną, kitas augintinis stipriai apsinuodijo prisiėdęs hortenzijos lapų. Yra buvę, kad gyvūnas peršalo, nes po maudynių jį pertraukė skersvėjis. Įsiminė ir įvykis, kai šuo iš medžioklės grįžo su plėštinėmis žaizdomis kakle ir krūtinėje – tikėtina, kad nukentėjo nuo šerno“, – pasakojo T. Sinkevičius.

Nors didžiausią paklausą turi gydymo išlaidų draudimas, kai atlyginamos šuns ar katės gydymo išlaidos ligos ar traumos atveju, taip pat draudžiama gyvybės, dingimo ar vagystės ir civilinės atsakomybės draudimu. „Pastarasis itin aktualus augintinių savininkams, nes atlygina aplinkiniams žmonėms ar jų turtui padarytus nuostolius. Tarp šiųmečių įvykių – atvejis, kai šeimininkas kreipėsi po to, kai šuo apgadino svetimą automobilį“, – teigė T. Sinkevičius.

Koronavirusu serga ir gyvūnai

Pandemijos metu „If“ teko susidurti su tarp augintinių plintančiu koronavirusu, per šį laikotarpį pasitaikė ir keli mirties atvejai. Ne paslaptis, kad COVID-19 serga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, tačiau vieni kitų jie negali užkrėsti, augintiniai viruso žmonėms neperduoda.

„Šunų ar kačių koronaviruso tapatinti su žmonių virusu nereikėtų – nei mes galime užkrėsti savo augintinius, nei užsikrėsti nuo jų, augintiniai ligą gali nešioti nebent tarpusavyje. Todėl jei namuose žmonės augina daugiau nei vieną gyvūną, vienam susirgus, kitiems taip pat vertėtų atlikti tyrimus ir sužinoti, ar šie neužsikrėtė“, – sakė T. Sinkevičius.

Per karantiną daugelis ėmė darbuotis nuotoliniu būdu, daugiau laiko praleidžia namie. Tokie pasikeitę įpročiai džiugina keturkojus – šeimininkai drauge su jais būna daugiau laiko, daugiau jo skiria ilgesniems pasivaikščiojimams lauke. Tad pasitaiko daugiau traumų ar įvairių ligų.

„Gyvūnai apskritai serga dažniau nei žmonės, jie, kaip ir mes, užsikrečia virusais, sega peršalimo ligomis. Todėl vos pastebėjus, kad augintinis jaučiasi prastai, visuomet rekomenduojame nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją – per vėlai pastebėjus ligos simptomus pasekmės gali būti skaudžios“, – komentavo „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas.