Beveik 50 proc. telefonų dūžta per pirmus 6 mėn.: kokios klaidos dažniausios ir kaip jų išvengti?

Naujausiais Lietuvos statistikos duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi net 3 iš 4 šalies gyventojų. Praėjusiais metais vidutinė išmaniojo telefono kaina pasaulyje siekė 277 eurų, tačiau naujausi modeliai rikiuojasi ne tik arti tūkstančio eurų ribos, bet ir ją peržengia. Nors nemažai investuojama įsigyjant išmaniuosius įrenginius, ne visiems pasiseka jais naudotis be nuostolių. Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, pusė (49,7 proc.) žmonių, turėjusių įvykį su telefonais, ji patyrė vos per pirmuosius 6 mėnesius.

„Įsigiję naują telefoną dažniausiai stengiamės jį kuo ilgiau išlaikyti kaip naują. Paprasčiausios ir nuo dalies nelaimingų nutikimų apsaugančios priemonės, žinoma, yra įvairūs apsauginiai dėklai ir stikliukai. Tačiau jie suteikia tik dalinę apsaugą. Telefonai dažnai netyčia išslysta iš rankų ar dūžta pačiose įvairiausiose situacijose, o pagrindinės 3 žalos yra sudužęs ekranas, nugarėlė ar kamera“, – sako Ieva Rapkauskė, draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė.

Ji atskleidžia, kad kartais pasitaiko ir įdomesnių atvejų, kai įrenginys išslysta iš rankų į kriauklę, kurioje bėga vanduo, ar telefonas įkrenta į lifto šachtą. Kur kas daugiau įvykių registruojama žiemą esant ekstremalioms oro sąlygoms ar džiaugiantis žiemos malonumais.

„Po šiais metais ištikusio smarkaus plikledžio išaugo registruojamų žalų skaičius ne tik dėl žmonių traumų, bet ir dėl krintant apgadintų jų išmaniųjų įrenginių. Dažniausiai fiksuojamos „iPhone“ ir „Samsung“ telefonų modelių žalos. Vidutinė išmoka dėl dužusios telefono dalies siekia 300 eurų. Taip pat pastebime, kad vis dažniau panašių nuostolių pasitaiko ir nešiojamiesiems kompiuteriams, planšetėms ar išmaniesiems laikrodžiams“, – teigia I. Rapkauskė.

Anot jos, telefono draudimą dažniausiai renkasi 21–30 metų grupės atstovai. Šioje amžiaus grupėje įrenginiai taip pat nukenčia dažniausiai ir sudaro 43,7 proc. bendrovės registruojamų žalų, o 31–40 metų grupėje siekia 27,8 proc., 41–50 metų – tik 13,2 proc.

Žiemą telefonams išauga pavojus

„Esant nepalankioms oro sąlygoms arba džiaugiantis žiemos pramogomis slidinėjant ar čiuožinėjant, reikėtų kuo mažiau naudotis telefonu – taip pavyks apsaugoti ne tik išmanųjį, bet ir patiems išvengti traumų“, – sako „If“ turto žalų grupės vadovė.

Būtent žiemą išmanųjį įrenginį reiktų rečiau naudoti lauke, ypač esant minusinei temperatūrai – kad palaikytų funkcionalumą šaltyje, telefonas sunaudoja kur kas daugiau energijos nei įprastai. Todėl ilgesnį laiko tarpą būnant lauke išmanusis gali netikėtai išsijungti arba daug greičiau išsikrauti, o ilgainiui gali sugesti baterija.

Gedimų sukelti gali ne tik žema temperatūra, bet ir drėgmė – ji susidaro, kai ilgą laiką šaltyje paliktas ir sušalęs telefonas vėl patenka į šilumą.

Automobilyje ar kitoje nešildomoje patalpoje paliktas išmanusis net ir per trumpą laiką greitai atvėsta. Jei taip nutiko ir jo baterija išseko – nepulkite telefono krauti iš karto grįžę į šiltus namus. Palikite jį sušilti ir tik po kurio laiko įjunkite krauti.

„Didelis temperatūrų skirtumas sudaro sąlygas kauptis drėgmei, vandens kondensatui įrenginyje, tad jeigu jį iš karto įjungsite į elektros lizdą, yra didelė tikimybė pažeisti svarbias mikroschemas, kurių vėliau tiesiog nebebus įmanoma pataisyti“, – perspėja I. Rapkauskė.