Tyrimas: daugiau nei pusė gyventojų kaimynams padarytą žalą turėtų dengti iš savo kišenės

12 vasario 2020
Draudimo bendrovės „If“ atliktos apklausos duomenimis, net apie 60 procentų šalies gyventojų už apgadintą savo ir kaimynų būstą mokėtų iš savo kišenės.

Būtent toks procentas žmonių neturi įsigiję civilinės atsakomybės draudimo, tad žalą po vandentiekio avarijų, sugedus buitiniams prietaisams ar kilus gaisrui turėtų padengti patys. Specialistai tikina, kad nuostoliai tokiais atvejais gali siekti ir 20 000 eurų. 

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimą turi 41 procentas gyventojų. Palyginimui Vokietijoje tokį draudimą turi net 80–85 procentų gyventojų. 

Net 95 proc. avarijų susiję su vandens nutekėjimu

Tarp dažniausiai būstuose pasitaikančių nelaimingų atsitikimų draudikai įvardina gedimus, susijusius su buitiniais prietaisais ir vandentiekio avarijas. Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, vandens nutekėjimas namuose sudaro net 95 procentus visų civilinės atsakomybės draudimo išmokų. Didžiausia pastarųjų metų žala siekė bemaž 20 000 eurų, kuomet plyšus vandentiekio lanksčiai jungčiai buvo apsemtas kotedžas.  Vidutinė išmoka už vandens padarytą žalą siekia apie 670 eurų.

 „Dažnu atveju vandentiekio avarijai kilus daugiabutyje, vanduo užlieja net kelis žemiau esančius butus. Todėl patariame renkantis draudimą atsižvelgti į žalos, kurią galima padaryti kaimynams, dydį ir pasirinkti tinkamą atsakomybės limitą. Pavyzdžiui, jei draudžiamas turtas yra viršutiniame namo aukšte vandentiekio avarijos metu visi butai, esantys žemiau, gali nukentėti. Nuostoliai kaimynams naujos statybos daugiabučiuose taip pat bus daug didesni, tad verta atsižvelgti į visus gyvenamosios vietos faktorius,“–  pataria Giedrė Vitkauskienė, draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė. 

Nežino, ar draudimą apskritai turi

 „If“ atliktas tyrimas atskleidė ir tai, kad net 15 procentų apklaustųjų lietuvių nežino, ar civilinės atsakomybės draudimas yra įtrauktas į jų būsto draudimo polisą, o  5 procentai teigia nežinantys, kas tai yra. 

Bendrasis civilinės atsakomybės draudimas apsaugo tokiais atvejais, kai dėl asmens padarytos žalos padengiamos išlaidos tretiesiems asmenims. „Pavyzdžiui, jei trūksta skalbimo mašinos žarnelė ir apliejamas kaimyninis butas arba bute kilus gaisrui apgadinamas ir šalia gyvenančiųjų turtas. Tokiomis aplinkybėmis kaimynai turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius,“ – pasakoja G. Vitkauskienė. 

Patirtis su amžiumi

Tyrimas parodė, kad gyventojų amžius turi reikšmingos įtakos įsigyjant būsto civilinės atsakomybės draudimą. 18-24 metų amžiaus grupėje civilinės atsakomybės draudimą būstui turi tik 27 proc. apklaustųjų, o 35-44 metų amžiaus gyventojų tarpe šis procentas jau siekia 48 proc. Tyrimo duomenimis, vyresni gyventojai labiau linkę apsidrausti savo būstą ir tik 14 proc. jų šio įpročio dar neturi. 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“, apklausoje dalyvavo 1 002 respondentų.