Tyrimas atskleidė, dėl ko lietuviai labiausiai nerimauja keliaudami

19 vasario 2019
Kaip pastebi turizmo ekspertai, kasmet lietuviai keliauja vis daugiau – vyksta į neplanuotas savaitgalio išvykas, drąsiau leidžiasi į tolimas ir ilgiau trunkančias keliones. Tam, kad kelionės įspūdžių neužgožtų netikėti nesklandumai, svarbu ne tik kruopščiai suplanuoti maršrutą, bet ir įvertinti galimas rizikas. Draudimo bendrovės „If“ iniciatyva atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad lietuvaičiai kelionėse labiausiai bijo patekti į eismo įvykį, susižaloti arba susirgti, prarasti lagaminą arba tapti kišenvagių taikiniu.

Skrydžių baimę padeda sumažinti papildomos žinios

Net 72 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad leidžiantis į kelionę labiausiai juos neramina nelaimingų eismo įvykių galimybė. Tokia fobija dažnesnė vyresnių (55-65 m.) keliautojų gretose, rečiau ją nurodė Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai. Dažniausiai tai susiję su baime skristi, kurią geriausiai numalšina papildomos žinios. Pavyzdžiui: tikimybė nukristi lėktuvui yra mažesnė nei du kartus iš eilės laimėti „Aukso puodą“, apytiksliais skaičiavimais tai yra 1 galimybė  iš 60 milijonų. Daugiametė statistika rodo, kad į kelių eismo įvykius patenka mažiau nei 1 proc. keliaujančiųjų, o kelionės oro transportu apskritai yra saugiausios. 

Kai nieko neturi, tai nėra ir ką atimti

Kelionėse net 67 proc. lietuvių labiausiai bijo kišenvagių, tai ypač aktualu mažesnių miestų gyventojams, kurie nėra pratę prie didelių žmonių srautų ir nepažįstamos aplinkos. Kaip pasakoja draudimo bendrovės „If" vyr. žalų specialistė Alytė Balkuvienė, apiplėšimai  ir vagystės dažniausiai vyksta  didžiuosiuose miestuose, kaip Roma, Paryžius, Barselona. „Kišenvagiai taikosi į didelius turistų srautus, yra ypač profesionalūs, tad pasinaudoti keliautojų atsipalaidavimo akimirka jiems pavyksta greitai ir dažnai. Vidutinė žala vagystės atveju siekia apie 500 eurų. Tokiais atvejais dažniausiai prarandamos piniginės, telefonai, tenka blokuoti bankines korteles,“ – patarimais dalinasi Alytė Balkuvienė. 

Siekiant apsisaugoti, patariama su savimi nesinešioti brangių daiktų, neturėti didelės sumos grynųjų pinigų, juos laikyti skirtingose vietose. Svarbius daiktus geriausia laikyti vidinėse kišenėse, nepalikti daiktų be priežiūros.

Prieš kelionę – ypatingas dėmesys sveikatai

Aplinkos pakeitimas dažnai sukelia įvairių sveikatos sutrikimų. Daugiau nei pusę (57 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, kad būtent sveikata jiems kelia didžiausią rūpestį keliaujant. „Apsinuodijimas maistu, peršalimas ir kiti sveikatos sutrikimai kelionėse kartais pasitaiko. Tokiais atvejais nuostoliai gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, todėl svarbu turėti kelionių draudimą arba bent Europos sveikatos draudimo kortelę. Prieš kelionę patartina įdėmiau stebėti savo sveikatą, pasidomėti šalies, į kurią vykstate, virtuve, pasirūpinti būtiniausiomis medicinos priemonėmis,“ – sako Alytė Balkuvienė. 

Jungiamieji skrydžiai – išbandymas ne tik keliautojams, bet ir jų lagaminams

Daug kam yra tekę girdėti istorijų, kaip nuskridus į kitą pasaulio kraštą ant bagažo atsiėmimo takelio lagaminas taip ir nepasirodo. Tyrimo rezultatai rodo, kad 39 proc. respondentų keliaujant neapleidžia tokios situacijos baimė. Kaip rodo pastarųjų metų statistika, dažniau pasitaiko situacijų, kai lagaminai būna apgadinami arba nepataisomai suniokojami. „Per pastaruosius porą metų prarasto ar apgadinto lagamino nuostoliai vidutiniškai siekia 250 – 1000 eurų. Tai dažniausiai nutinka jungiamųjų skryčių keleiviams, kuriuos reikia operatyviai perkelti į kitą lėktuvą,“ – teigia draudimo bendrovės „If“ vyr. žalų specialistė Alytė Balkuvienė. 

Nepažįstamoje vietoje pasiklysti labiau bijo moterys
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad galimas kelionės rizikas panašiai vertina tiek vyrai, tiek moterys. Vis dėlto pasiklysti nepažįstamame krašte labiau bijo moterys – tokį susirūpinimą patiria 22 proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Pavėluoti į suplanuotą skrydį ar autobuso, traukinio reisą kelionėse bijo 32 proc. lietuvaičių, 22 proc. nerimauja dėl atšaukto ar perkelto skrydžio, 10 proc. patiria nerimą dėl nepageidaujamų oro sąlygų. Įdomu tai, kad labiausiai atsipalaidavę jaučiasi 35-44 m. amžiaus keliautojai, o jaunimo nuo 18 iki 24 m. amžiaus gretose jokių baimių nejaučia vos 1 procentas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“, apklausoje dalyvavo 1016 respondentų.