Po audros verslas gali prarasti daugiau nei turtą 

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau fiksuojami pavojingi meteorologiniai reiškiniai – stiprūs vėjai,  kruša, žaibo iškrovų sukelti gaisrai ir dėl gausių kritulių kylantys potvyniai.  

 Nors kruša, liūtys ir žaibavimas dažniau pasitaiko šiltuoju metų laiku, stiprūs vėjai ir žalingos audros Lietuvoje ypač aktualūs rudenį ir žiemą. Tokie pavojingi meteorologiniai reiškiniai gali pridaryti reikšmingos žalos tiek gyventojų turtui, tiek įmonėms – nuo apgadintų pastatų, įrangos ar atsargų iki laikinai sutrikdytos kasdienės veiklos.  

Ką stipri audra gali reikšti įmonei?  

„If“ įmonių turto rizikos valdymo grupės vadovas Saulius Baranauskas paaiškina, kad įmonės turtas dažnai reiškia kur kas daugiau nei tik biuro patalpas, baldus ar kompiuterius: „Pavyzdžiui, gamybos įmonei svarbiausios gali būti gamybos linijos ir pagaminta produkcija, prekybininkui – prekės, o paslaugų įmonei – biuro įranga ir kitas kasdieniam darbui reikalingas turtas.“  

Jei vėjas ar kruša apgadina įmonės turtą, pasekmės gali būti ne tik turto atkūrimo išlaidos, bet ir kasdienės veiklos sutrikimai. O veiklos nutrūkimas dažniausiai reiškia reikšmingus finansinius nuostolius.  

„Dėl permainingų orų kylantys stichiniai ar katastrofiniai gamtos reiškiniai gali padaryti didelę žalą pastatams, turtui, transporto priemonėms ir įmonės veiklai“, – sako Saulius Baranauskas. „Dažnai pasitaiko, kad dėl stipraus vėjo pažeidžiamas įmonės pastato stogas, o per jį prasiskverbęs lietaus vanduo sugadina viduje laikomas prekes ar įrangą.“  

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje įmonės patirta žala neapsiriboja vien stogo remontu: „Dažnai didesnius nuostolius nei pastato remontas sukelia sugadintos prekės, atsargos, gamybinė įranga ar kitas veiklai būtinas turtas. Be to, gali tekti laikinai pertvarkyti darbą.“  

Žala gali paveikti visą įmonės veiklą  

Įmonei svarbu ne tik tai, kiek kainuos sugadinto turto remontas ar pakeitimas. Dėl turto apgadinimo sustojus įmonės veiklai lieka pastoviosios išlaidos: darbo užmokestis, paskolų ir lizingo įmokos, kiti kasdieniai įsipareigojimai. Tuo metu pajamos gali sumažėti arba visai nutrūkti, jei dėl žalos įmonė laikinai negali vykdyti įprastos veiklos. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti, kad net ir po netikėto įvykio įmonė turėtų finansinį pagrindą tęsti veiklą ir greičiau ją atkurti.  

„Sugadinta gamybos įranga gali reikšti, kad dalį gamybos teks sustabdyti“, – pavyzdį pateikia Saulius Baranauskas. „Pažeistas sandėlis gali apsunkinti prekių pristatymą klientams, o didelė vandens žala biure gali laikinai padaryti darbo patalpas netinkamas naudoti.“  

Todėl vertinant įmonės verslo rizikas verta į turto ir verslo nutrūkimo draudimą žiūrėti kaip į visumą.  

Ar jūsų įmonė pasiruošusi netikėtumams?  

Su gamtos reiškiniais susijusių rizikų supratimas ir jų valdymas yra būtini siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir stabilumą.  

„Kad verslininkai galėtų ramiai susitelkti į savo veiklą ir būti tikri, jog jų verslas apsaugotas nuo galimų nuostolių, svarbus žingsnis yra pagal įmonės veiklos sritį ir konkrečius jos poreikius parinktas draudimo sprendimas“, – pabrėžia Saulius Baranauskas.  

Verta apgalvoti:  

• Ar visas įmonei svarbus turtas yra apdraustas? 
• Ar turto draudimo sumos atitinka dabartinę situaciją ir turto vertę
• Kokie įvykiai galėtų labiausiai paveikti įmonės veiklą? 
• Jei dėl draudžiamojo įvykio įmonės veikla sustotų arba sumažėtų, ar įmonė galėtų padengti visas pastoviąsias išlaidas iki pilno veiklos atkūrimo?