Kokias rizikas slepia per mažai įvertintas įmonės turtas?

Draudimo bendrovės „If“ įmonių turto rizikos valdymo grupės vadovas Saulius Baranauskas teigia, jog per maža suma įvertinto ir apdrausto turto rizika ypač išryškėja po didesnių nelaimių, tokių kaip gaisrai, audros, liūtys ar užliejimai, kai tenka iš esmės remontuoti pastatus, keisti juose buvusią įrangą, iš naujo sukaupti reikalingas atsargas. Augant statybos, įrangos ir remonto darbų kainoms, prieš metus nustatyta turto draudimo suma, ne visada atitinka šiandieninę jo atkūrimo vertę.  

Turto vertė keičiasi greitai ir nepastebimai

Įmonės turtas ir jo vertė yra nuolat kintantis dydis. Plečiant veiklą dažnai įsigyjama naujos įrangos, didėja sukauptų atsargų kiekiai, atnaujinamos patalpos, o kartu auga statybos ir darbo užmokesčio sąnaudos. Pasak S. Baranausko, anksčiau atlikti ir į sutartis įtraukti skaičiavimai, kiek lėšų reikėtų atkurti sugadintą turtą, ima palaipsniui atsilikti nuo realios jo vertės. Kasdienėje veikloje  šis neatitikimas gali pakankamai lengvai prasprūsti pro akis. Kaip pastebi su klientais dirbantys draudimo specialistai, faktas, jog reali turto vertė viršija sutartyje nurodytą draudimo sumą, gana dažnai paaiškėja jau nutikus nelaimei. Pavyzdžiui, pastatui atstatyti šiandien reikia 3 mln. eurų, o sutartyje nustatyta draudimo suma siekia tik 2 mln. eurų. Tai reiškia, kad turtas yra apdraustas 1 mln. eurų mažiau nei po nelaimės reikėtų jam atkurti.

Anot S. Baranausko, viena dažniausių priežasčių, kodėl taip nutinka, yra ta, kad atnaujinant prieš kurį laiką sudarytą sutartį joje paliekama anksčiau nustatyta draudimo suma, nors įmonės veiklos apimtys ir turto vertė jau būna pasikeitusios. Neatitikimą taip pat gali lemti ilgą laiką išsamiai neperžiūrėtos sutarties sąlygos arba netikslus pirminis vertinimas. 

Dėl šios priežasties nustatant turto draudimo sumą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pastatus, bet ir į juose esančią įrangą, baldus, atsargas bei kitą turtą. Taip pat draudimo sumą  grįsti tuo, kiek šiandien kainuotų šį turtą atkurti ar atstatyti. Be to, įmonėms, kurios draudžia atsargas,  rekomenduojama atsižvelgti ir į sezoniškumo įtaką. Pavyzdžiui, jei prieš Kalėdas sandėlyje prekių būna gerokai daugiau nei įprastai, draudimo suma turėtų būti nustatoma pagal galimą didžiausią atsargų kiekį, o ne metinį atsargų vidurkį.

Rinkos vertė ir atkūrimo kaina – ne tas pats

Kol nieko neatsitinka, per maža draudimo suma tėra skaičius sutartyje. Pasak S. Baranausko, tikrąja problema ji tampa tada, kai nutinka nelaimė ir įmonė kreipiasi dėl žalos atlyginimo. Jei apsauga nepakankama, dalį išlaidų įmonei tenka padengti savo lėšomis. O didelės žalos atveju tai gali būti reikšmingos sumos.

S. Baranausko teigimu, draudžiant pastatą ir jame esantį turtą, svarbiausia įvertinti, kiek kainuotų visiškai sunaikintą objektą atstatyti tokį, koks jis buvo. Skaičiuojant reikėtų remtis kainomis, kurios galiotų atkūrimo metu.

Kitaip tariant, turto atkūrimo vertė ir rinkos vertė yra du skirtingi dalykai. O tai reiškia, kad draudimo sumai nustatyti nebūtinai tinka netgi turto vertinimo ataskaitoje, parengtoje kreipiantis dėl paskolos, nurodyta suma. Taip yra todėl, kad pastato atkuriamajai vertei įtakos turi tiek specifinės jo ypatybės, tiek ir statybinių medžiagų, darbų kainos, projektavimo išlaidos. 

Ženklai, kad skaičiai jau pasenę

Pasak S. Baranausko, signalų, kad sutartyje nurodyta draudimo suma galėjo atsilikti nuo turto vertės, pirmiausia rekomenduojama ieškoti įmonėje vykstančiuose pokyčiuose. Atidžiai įvertinti situaciją reikėtų, jei reikšmingai išauga apyvarta ar darbuotojų skaičius, įsigyjama naujos įrangos ar kito brangaus turto, pasikeičia atsargų kiekis ar vertė.  

Šis patarimas tampa aktualus ir tada, kai įmonė persikelia į naujas patalpas ar atnaujina esamą pastatą, pradeda naują veiklą, žengia į kitą rinką, keičiasi jos sutartiniai įsipareigojimai klientams ar partneriams.  

Pastatų draudimo sumos ir vertės skirtumą nulemia objektyvus išorės veiksnys – augančios turto atkūrimo sąnaudos. Statistikos departamento duomenimis, statybos kainos Lietuvoje praėjusiais metais vidutiniškai augo 2,2 proc., per šių metų 8 mėnesius 3,2 proc., tačiau, pavyzdžiui, 2022-aisiais – daugiau kaip 18 proc. Kartu sudėjus tokie pasikeitimai per ilgesnį laikotarpį lemia reikšmingą skirtumą. 

Kuo ilgiau po tokių pokyčių draudimo suma neperžiūrima, tuo labiau ji atitolsta nuo realių atkūrimo išlaidų. Todėl draudimo sumas sudarytose sutartyse verta patikrinti ne tik tada, kai įmonėje įvyksta reikšmingų pokyčių, bet ir kasmet,  kai prireikia jas atnaujinti. Tai kur kas paprasčiau nei po nelaimės sukti galvą, iš kur rasti trūkstamus šimtus tūkstančių eurų.