Atostogas gali apkartinti ne tik prastas oras: ką svarbu apgalvoti prieš kelionę

Draudimo bendrovės „If“ užsakymu tarptautinės tyrimo agentūros „Berg Research“ atliktas tyrimas parodė, kad kelionių draudimą renkasi net trys iš keturių Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė į užsienį vyksta bent kelis kartus per metus. Pasak draudimo bendrovės „If“ Asmens draudimo produktų rizikos valdymo vadovės Linos Aidukevičienės, tai atspindi besikeičiantį keliautojų požiūrį – vis dažniau kelionių draudimas vertinamas kaip investicija apsisaugoti nuo netikėtų finansinių nuostolių ir keliauti ramiau. 

Kas keliautojams kelia daugiausia nerimo? 

Nors didžiausia kelionių rizika dažniausiai siejama su sveikatos sutrikimais ar nelaimingais atsitikimais, nemažai žmonių nerimauja ir dėl kitų netikėtų situacijų. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei aštuoniems iš dešimties apklaustųjų svarbu, jog draudimas suteiktų apsaugą susidūrus su vėluojančiu ar prarastu bagažu. Beveik trys iš keturių taip pat norėtų būti apsaugoti pametę pasą ar kitus svarbius kelionės dokumentus. 

Pasak Linos Aidukevičienės, tokių situacijų rizika dažnai nuvertinama tol, kol su jomis nesusiduriama asmeniškai. 

„Kol viskas vyksta sklandžiai, retai susimąstome, kiek svarbių daiktų telpa viename lagamine. Tačiau jam nepasiekus kelionės tikslo paaiškėja, kad kartu dingo ne tik drabužiai, bet kartais ir vaistai, vaikų daiktai ar kiti kelionei būtini reikmenys. Tokiais atvejais svarbu nepasimesti ir apie vėluojantį, sugadintą ar dingusį bagažą pranešti dar oro uoste bei gauti tai patvirtinantį dokumentą“, – sako L. Aidukevičienė. 

Anot jos, renkantis bagažo draudimą verta įvertinti ne tik kelionės kryptį, bet ir tai, kas bus vežama lagamine. Jei keliaujant vežamasi sporto įranga ar kiti vertingesni daiktai,  verta apsvarstyti didesnę draudimo sumą. Be to, bagažo draudimas dažnai apima ne tik lagaminą ir jo turinį, bet ir rankinę, piniginę bei svarbiausius kelionės dokumentus. 

Brangiausi kelionės netikėtumai 

Nors dingęs lagaminas ar pamesti dokumentai gali gerokai apkartinti kelionę, didžiausia finansinė rizika dažniausiai kyla prireikus medicininės pagalbos. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja renkantis draudimą pirmiausia įvertinti ne jo kainą, o kokią apsaugą jis iš tiesų suteikia.

Pasak L. Aidukevičienės, medicininių išlaidų draudimas yra svarbiausia kelionių draudimo dalis. Jis dengia gydytojų konsultacijų, gydymo, vaistų, skubaus pervežimo į gydymo įstaigą ar pargabenimo į Lietuvą išlaidas, kurios kai kuriose pasaulio šalyse gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. 

„Keliaujant į JAV ar kai kurias Azijos šalis žmonės dažnai neįvertina, kiek gali kainuoti medicinos paslaugos. Nelaimės ar netikėto sveikatos sutrikimo atveju išlaidos gali išaugti labai greitai, todėl tokiose šalyse rekomenduojame rinktis didesnę draudimo sumą. Draudimas kainuos vos keliais eurais daugiau, tačiau gali apsaugoti nuo itin didelių išlaidų“, – sako L. Aidukevičienė. 

Pasak jos, sveikatos problemos yra tik viena iš rizikų, galinčių sujaukti atostogų planus. Todėl prieš kelionę svarbu ne tik pasirūpinti medicininių išlaidų draudimu, bet ir įvertinti, kokios papildomos draudimo apsaugos gali būti aktualios konkrečiai kelionei. Priklausomai nuo pasirinktų draudimo sąlygų, kelionių draudimas gali padėti ir dingus bagažui, pavogus dokumentus, pavėlavus į jungiamąjį skrydį, dėl ligos apskritai neįvykus kelionei ar ją prireikus nutraukti anksčiau nei planuota – tokiu atveju galima susigrąžinti dalį patirtų išlaidų. 

Planuojant kelionę verta pagalvoti ne tik apie skrydžius ar viešbutį, bet ir apie automobilio nuomą. Jei išsinuomotas automobilis būtų apgadintas ar patektų į eismo įvykį, nuomos bendrovė dažniausiai prašo padengti sutartyje numatytą išskaitą. Ji gali siekti nuo 500 iki 3 000 ar net 5 000 eurų. Tokiais atvejais kelionių draudimas gali padėti padengti šias išlaidas ir apsaugoti nuo netikėtų finansinių nuostolių. 

Kur slypi dažniausios klaidos? 

Nors kelionių draudimą nusiperka vis daugiau žmonių, ne visi skiria pakankamai laiko įsigilinti į jo sąlygas. Dažniausiai tai neatrodo svarbu tol, kol kelionėje neprireikia pagalbos. Anot draudimo ekspertės, draudimas dažnai kainuoja mažiau nei vakarienė mieste, tačiau gali apsaugoti nuo išlaidų, kurios kartais viršija visos kelionės biudžetą. Todėl prieš išvykstant svarbiausia įsitikinti, kad pasirinktas draudimas atitinka planuojamas veiklas ir galimas kelionės rizikas ir kokios pagalbos galima tikėtis.  

 „Suprantama, kad ruošiantis kelionei nesinori galvoti apie nesklandumus, kurie gali užklupti, tačiau geriau skirti šiek tiek daugiau laiko įsigilinti į draudimo sąlygas, nei vėliau aiškintis ir nustebti, kad kai kurie nuostoliai liko nepadengti“, – teigia L. Aidukevičienė.  

Pasak ekspertės, neįsigilinę į draudimo sąlygas,  žmonės dažnai nusiperka vien tik medicininių išlaidų draudimą, nors kelionės metu gali kilti ir kitų nesklandumų: vėluoti bagažas, vėluoti ar būti atšaukti skrydžiai, keistis planai ar prireikti papildomos pagalbos. Be to, jei planuojate aktyvų sportą atostogų metu: slidinėjimą, banglenčių sportą, nardymą, dviračių žygius kalnuose ar kitą aktyvią veiklą, standartinės apsaugos gali ir nepakakti. 

„Pirmiausia reikia įsivertinti kelionės rizikas, nuo kurių norima apsisaugoti labiausiai ir tik tuomet rinktis draudimą – tai padės priimti labiau apgalvotą sprendimą“, – sako L. Aidukevičienė. 

Keliautojų apklausa Baltijos šalyse atlikta šių metų balandžio-gegužės mėnesį, kurią „If“ užsakymu atliko tarptautinė tyrimų bendrovė „Berg Research“. Lietuvoje joje dalyvavo 408 ne jaunesni kaip 18 metų gyventojai, bent kartą per metus keliaujantys į užsienį.