Erkių sezonas įsibėgėja: veterinarai perspėja augintinių šeimininkus

Nors šių metų balandį veterinarijos klinikose babeziozės atvejų užfiksuota beveik dvigubai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Pet City“ klinikų vadovė Lietuvoje, dr. Brigita Zakarevičiūtė, ragina neprarasti budrumo. Pasak jos, mažesnius skaičius šiandien lemia ne sumažėjęs erkių aktyvumas, o pasikeitęs augintinių šeimininkų požiūris – žmonės dažniau pasirūpina apsauga nuo erkių ir daug greičiau reaguoja pastebėję pirmuosius ligos požymius.

„Matome labai aiškų pokytį – žmonės tapo gerokai sąmoningesni. Augintinių šeimininkai daug daugiau dėmesio skiria prevencijai, anksčiau pastebi pirmuosius simptomus ir į veterinarus kreipiasi greičiau nei anksčiau“, – sako B. Zakarevičiūtė.

Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį, kad šių metų pavasaris paneigė daugelio viltis, jog ilgesnė ir snieguota žiema sumažins erkių aktyvumą. Priešingai – po sniego sluoksniu jos sėkmingai peržiemojo ir vos atšilus orams greitai suaktyvėjo.

„Erkėms pakanka vos kelių laipsnių šilumos. Kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 3–7 laipsnių, jų aktyvumas smarkiai išauga. Tą labai greitai pajuntame ir klinikose – daugėja ne tik klausimų apie apsaugos priemones, bet ir apsilankymų dėl erkių platinamų ligų simptomų“, – teigia ji.

Gydytojai veterinarai primena, kad pasivaikščiojimas su augintiniu nesibaigia vos grįžus namo – kelios minutės, skirtos augintinio apžiūrai, gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų. Specialistė pataria perbraukti rankomis per kailį, patikrinti ausis, pažastis, pilvo sritį ir kitas vietas, kuriose erkės dažniausiai įsisiurbia. Kuo anksčiau jos pastebimos, tuo mažesnė tikimybė, kad spės pakenkti.

Pasak jos, pirmieji erkių platinamų ligų požymiai dažnai būna itin nežymūs, todėl šeimininkai ne visada iš karto supranta, kad augintiniui reikalinga pagalba. Dažniausiai pasireiškia vangumas, sumažėjęs ar visai dingęs apetitas, pakilusi temperatūra. Kartais gyvūnas tiesiog tampa neįprastai ramus – daugiau miega, vengia aktyvumo, nebenori žaisti ar eiti į lauką.

„Šeimininkai tokius pokyčius neretai palaiko paprastu nuovargiu po aktyvesnio savaitgalio ar mano, kad augintinis prasčiau jaučiasi dėl karščio, streso ar pasikeitusios rutinos. Tačiau būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio visai nekalti simptomai gali būti pirmasis signalas, kad augintiniui reikalinga pagalba“, – sako B. Zakarevičiūtė.

Anot specialistės, daugelis sunerimsta tik tada, kai augintinio savijauta akivaizdžiai pablogėja, tačiau erkių platinamų ligų atveju itin svarbu reaguoti kuo anksčiau. „Kuo greičiau pastebimi pirmieji simptomai ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtesnių komplikacijų“, – pabrėžia ji.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių klaidų – per vėlai pradedama naudoti apsauga nuo erkių. Dalis žmonių vis dar tikisi, kad po šaltesnės žiemos jų bus mažiau, tačiau vos atšilus orams erkės greitai suaktyvėja. „Dažnai atrodo, kad erkės tyko tik miške, tačiau augintinis jų gali parsinešti ir po trumpo pasivaikščiojimo parke, kieme ar net miesto centre. Kartais pavojus būna gerokai arčiau nei įsivaizduojame“, – perspėja pašnekovė.

Veterinarų teigimu, viena pavojingiausių erkių platinamų ligų – babeziozė – gali progresuoti itin greitai. Negydoma ji sukelia mažakraujystę, pažeidžia inkstus ir kepenis, o sunkiausiais atvejais gali baigtis net augintinio mirtimi. Vėlyvoje ligos stadijoje mirtingumas gali siekti net 25 proc. „Pirmieji simptomai gali pasireikšti praėjus 5–28 dienoms po erkės įsisiurbimo, tačiau augintinio būklė kartais pablogėja labai staigiai – nuo pirmųjų simptomų iki kritinės būklės gali praeiti vos 24–72 valandos“, – teigia gydytoja veterinarė.

Kad erkių keliama grėsmė augintiniams nemažėja, rodo ir „If“ draudimo bendrovės duomenys. Erkių sukelti susirgimai išlieka viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šiltuoju metų laiku augintinių šeimininkai kreipiasi į veterinarus.

„If“ draudimo Baltijos šalių produktų ekspertė Joana Margytė paantrina, kad delsimas kreiptis pagalbos dažnai reiškia ne tik sudėtingesnį gydymą, bet ir gerokai didesnes išlaidas. Dažniausiai gydymo išlaidos siekia apie 200 eurų, tačiau sunkesniais atvejais suma gali išaugti ir kelis kartus.

Augintinio liga ar trauma dažnai užklumpa netikėtai. Kartais pakanka erkės įsisiurbimo, staiga pablogėjusios savijautos ar nelaimingo nutikimo pasivaikščiojimo metu, kad šeimininkui tektų skubiai ieškoti veterinarinės pagalbos. Tokiose situacijose svarbiausia kuo greičiau pasirūpinti augintiniu, tačiau kartu tenka galvoti ir apie gydymo išlaidas, kurios sudėtingesniais atvejais gali siekti ne vieną šimtą eurų.

Nors veterinarinių paslaugų kainos daugeliui augintinių šeimininkų jau seniai nėra naujiena, apie sprendimus nenumatytiems atvejams dažniausiai susimąstoma tik tada, kai jų prireikia. Vienas iš būdų iš anksto pasiruošti netikėtoms išlaidoms – augintinių draudimas, galintis padėti padengti gydymo išlaidas augintiniui susirgus ar patyrus traumą.

Draudimo bendrovės „If“ Baltijos šalių produktų ekspertė Joana Margytė pastebi, kad augintinių šeimininkams vis svarbiau jaustis ramiau dėl situacijų, kurių neįmanoma suplanuoti. „Dažnai apie tokias situacijas susimąstoma tik tada, kai jas tenka patirti patiems. Kai augintiniui staiga prireikia pagalbos, svarbiausia tampa kuo greičiau pasirūpinti jo sveikata, o ne papildomai nerimauti dėl gydymo išlaidų“, – teigia J. Margytė.

Šiltuoju metų laiku netikėtų situacijų gali pasitaikyti dažniau. Žmonės daugiau laiko leidžia gamtoje, keliauja savaitgaliais, vyksta atostogauti ir kartu pasiima augintinius. Todėl erkės, traumos ar kiti sveikatos sutrikimai gali užklupti ne tik namuose, bet ir išvykose.

Pasak ekspertės, tokiais atvejais svarbu iš anksto žinoti, kokios pagalbos galima tikėtis ir kokios išlaidos gali būti dengiamos turint augintinių draudimą. „If“ augintinių draudimo apsauga galioja visoje Europoje, o prireikus skubios veterinarinės pagalbos kelionės metu ji taikoma iki 60 dienų nuo kelionės pradžios. „Netikėtos situacijos dažniausiai užklumpa tada, kai jų mažiausiai tikimasi, todėl svarbu joms pasiruošti iš anksto. Tuomet prireikus pagalbos galima visą dėmesį skirti augintinio sveikatai“, – pabrėžia J. Margytė.