Pagrindinis meniu Pereiti prie turinio

Vairuotojų kultūros tyrimas: erzina ir dviratininkai, ir paspirtukininkai, o kas dešimtas garsinį signalą spaudžia kasdien

Rudenį intensyvėjant eismui, spūstims ir studentams grįžtant į miestų gatves, vis dažniau pastebimas vairuotojų nepasitenkinimas. Lietuvos gyventojai labiausiai susierzina situacijose, kuriose jiems trukdoma važiuoti norimu greičiu. Draudimo bendrovės „If“ atliktos apklausos duomenimis, respondentai nemėgsta spūsčių, važiuoti iš paskos ir lėtų vairuotojų.

Tyrimas parodė, kad net 59 proc. Lietuvos vairuotojų nepriklausomai nuo amžiaus susierzina, kai dviratininkai pavojingai važiuoja kelio pakraščiu, nors šalia yra dviračių takas. Taip pat pusę apklaustųjų erzina, kai einant šaligatviu pro juos dideliu greičiu pravažiuoja elektrinis paspirtukas ar kai kiti vairuotojai naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos.

Žmonės prisipažįsta netinkamai vairavę

Nors vairuotojai nedažnai pripažįsta padarę pažeidimus ar elgęsi neetiškai, 20 proc. respondentų atviravo viršijantys leistiną greičio ribą prie vairo. 14 proc. teigė, kad apimti emocijų nevengia panaudoti garso signalo. 13 proc. atskleidė, kad supykę nesidrovi šaukti, mosuoti rankomis ar kitaip išreikšti pykčio. Ir net 9 proc. prisipažino, kad sąmoningai neleidžia kitai transporto priemonei persirikiuoti į jų užimamą eismo juostą, nors jie ir signalizuoja posūkio rodykle.

„Emocijos niekaip neprisideda prie sklandaus ir saugaus vairavimo. Žinoma, kartais gali prireikti įspėti kitą eismo dalyvį garso signalu, tačiau net 8 proc. žmonių prisipažino, kad tai daro kiekvieną dieną. Kai kuriais atvejais tai gali rodyti padidėjusį nervingumą, kuris gali daryti neigiamą įtaką vairuotojo dėmesiui ir susikaupimui. Verta nepamiršti, kad mokslo metų pradžioje didelės spūstys yra įprastas reiškinys, todėl kelionei reikėtų skirti daugiau laiko. Protingiausia būtų iš namų išvažiuoti anksčiau, geriausia dar iki susidarant spūstims, jeigu tokio pasirinkimo neturime, reikėtų ramiai priimti faktą, kad į darbą tądien vėluosime, o keliuose elgtis protingai ir atsakingai“, – sako Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Skirtingos transporto priemonės tame pačiame kelyje kelia problemų

Tyrimas parodė, kad didelių problemų kyla, kai tame pačiame kelyje važiuojama skirtingais greičiais. Pavyzdžiui, 59 proc. apklaustųjų trukdo dviratininkai, važiuojantys važiuojamąja dalimi, kai šalia yra dviračių juosta. 47 proc. respondentų nepatinka tarp automobilių važiuojantys mopedų ar motociklų vairuotojai. Ta pati problema matoma kalbant ne tik apie važiuojamąją kelio dalį, bet ir apie šaligatvius. 42 proc. žmonių teigė, kad jiems nepatinka dideliu greičiu šaligatviu važiuojantys ir pėsčiuosius lenkiantys dviratininkai. Elektrinių paspirtukų atveju tai kelia nerimą net 51 proc. pėsčiųjų.

 „Nėra jokios priežasties ką nors kaltinti. Jei dviratininkams nėra specialaus dviračių tako, natūralu, kad mažas jų judėjimo greitis gali trukdyti kai kuriems vairuotojams, o pėstiesiems – per didelis. Aplenkdami pėsčiuosius tiek dviratininkai, tiek paspirtukininkai visada turėtų stipriai sumažinti greitį – taip išvengtume ir didelės dalies avarijų, į kurias patenka paspirtukų vairuotojai. Idealioje situacijoje automobiliai, dviratininkai ir pėstieji turėtų judėti atskirais keliais, ir nors Vilniuje dviračių takų infrastruktūra plečiasi, miegamuosiuose rajonuose jų vis tiek stinga“, – aiškino G. Jasaitė.

Lyginant Baltijos šalių eismo kultūrą, akivaizdu, kad Lietuvos gyventojus labiau erzina skirtingos transporto priemonės viename kelyje. Latvijoje mažiausiai toleruojami lėti vairuotojai, o Estijoje labiausiai erzina, kai kas nors staiga persirikiuoja į jų užimamą eismo juostą.

Draudimo bendrovė „If“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko apklausą, kurioje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 1 000 žmonių iš kiekvienos šalies.