Pagrindinis meniu Pereiti prie turinio

Rizikos: kas mūsų laukia 2021 m.

Pandemijos metu pasaulyje itin pastebimai suaktyvėjo kibernetinių sukčių veikla. Augo išpuolių skaičius, o atakos tapo kur kas galingesnės. 

Naujos ir sparčiai besikeičiančios technologijos kelia naujų iššūkių, kaip ir klimato kaita bei su ja susijusi energetikos transformacija ar gamtos kataklizmai. Šios slinktys keičia ne tik žmonių kasdienybę, bet ir žaidimo taisykles verslui. Pokyčiai reiškia ir naujas rizikas, su kuriomis susiduria draudimo bendrovių klientai. Tiek vieni, tiek kiti suinteresuoti, kad jos būtų kuo greičiau ištyrinėtos. 

„Mes draudžiame rizikas, kurias gerai suprantame. Tai pamatinė mūsų filosofija, – sako Mantas Ulozas, draudimo bendrovės „If“ verslo pardavimų departamento vadovas. – Vertinant naujas rizikas, kylančias verslui, pagrindinis atspirties taškas yra klientai. Kuo geriau pažinsime kylančias grėsmes, tuo taikliau atliepsime klientų poreikius sukurdami tikslingą draudimo produktą ir patardami bendrovėms, kaip šių  rizikų išvengti ar sumažinti jų žalą.“ 

„If“ – didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Šiaurės Europos regione, turinti daugiau nei 3,6 mln. klientų Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje ir Baltijos šalyse. Jos ekspertai nuolat stebi kintančią verslo aplinką ir kuria naujus produktus arba tobulina jau esančius. 

Kompanijos specialistai išskiria keletą globalių tendencijų, kurios šįmet (ir artimoje ateityje) darys įtaką nemažai daliai verslo įmonių, ir kurios jau yra pažangių draudimo bendrovių dėmesio taikiklyje. 

Žalioji energija, gamtos kataklizmai 

Geriausias naujo tipo rizikų, šiuo metu esančių draudimo bendrovės „If“ dėmesio centre, pavyzdys – klimato kaitos keliami iššūkiai verslui. Politinė darbotvarkė ir tobulėjančios technologijos lemia energetikos transformaciją. Keičiantis energijos gavybos ir naudojimo būdams ir į globalią areną užtikrintai žengiant atsinaujinantiems energetikos ištekliams (AEI), netolimoje ateityje laukia ir technologinė revoliucija. 

Pagrindiniai AEI šaltiniai yra vanduo, vėjas, saulė, biomedžiagos, vandenynų galia, geoterminiai ištekliai. Kai kurios technologijos jau yra išvystytos ir plačiai naudojamos, kitos, kaip vėjo ir saulės energetika, sparčiai tobulinamos ir įgauna vis didesnį svorį. Tam, kad energija būtų gaminama efektyviai, reikės daugybės papildomos infrastruktūros. Jau dabar energetikos kompanijų investicijų į AEI mastai tiesiog gniaužia kvapą: skaičiuojama, kad dar iki 2025 m. į žaliąją energiją bus investuota maždaug 15 mlrd. eurų. 

Visi naujosios energetikos infrastruktūros elementai gali susidurti su bendromis grėsmėmis – gaisrais, automatikos gedimais. Vis dėlto kiekvienai naujai technologijai būdingi ir savi, itin specifiniai pavojai, kuriuos pažinti ir perprasti neretai užtrunka. Suvaldyti visas iš to kylančias rizikas taip, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, o brangi infrastruktūra efektyviai tarnautų – didelis iššūkis, kurį spręsti pasiryžusi padėti ir draudimo bendrovė „If.“

Klimato kaita reiškia ir pokyčius gamtoje: kai kurie reiškiniai taps dažnesni, intensyvesni ar labiau paplitę, nei iki šiol. Pavyzdžiui, mokslininkai teigia, kad netrukus apie stiprias audras ir uraganus kalbėsime ne kaip apie anomaliją, o įprastą dalyką. Šylant klimatui, didėja ir potvynių pavojus, tad verslui teks atidžiau rinktis vietą, kur sukoncentruoti gamybą. Kompleksinės tiekimo grandinės ir paslaugų iš trečiųjų šalių pirkimo mastai taipogi didina pažeidžiamumą: subrangovą ištikusi stichinė nelaimė gali sukelti rimtų problemų ir rangovui. 

Kibernetiniai išpuoliai – dažnesni ir stipresni 

Pandemijos metu pasaulyje itin pastebimai suaktyvėjo kibernetinių sukčių veikla. Augo išpuolių skaičius, o atakos tapo kur kas galingesnės. 

Praėję metai įeis į istoriją ir dėl nelinksmo fakto – nusikaltėliams galiausiai pavyko sukurti efektyvų įsilaužimo į verslo duomenis modelį, brendusį jau ilgą laiką. Prasiskverbus į svetimas laikmenas, informacija pirmiausia užkoduojama, o vėliau pavagiama. Net ir tuo atveju, kai užpultoji kompanija turi atsargines informacijos kopijas, ją užgriūna tikra nemalonumų lavina. Tenka rinktis, ar mokėti reikalaujamą išpirką įsilaužėliams, ar susitaikyti su perspektyva už paviešintus duomenis gauti su BDAR pažeidimais susijusią baudą, kuri kartais gali būti net didesnė už pačią išpirką. Ką jau šnekėti apie smukusią bendrovės reputaciją. 

Pastebima ir tai, kad kibernetiniai įsilaužimai tapo kur kas tikslingesni. Jei anksčiau virtualūs nusikaltėliai tiesiog išsiuntinėdavo daugybę spamo žinučių su bendriniu virusu, tai šiandien išpuolio taikinys yra parenkamas gerokai kruopščiau ir sulaukia itin išradingai sukonstruotos atakos, nutaikytos būtent į jo pažeidžiamiausią vietą. Kitaip tariant, kibernetinių nusikaltimų pasaulis vis dažniau gamina ne automobilius,  tinkančius visiems ir visur, bet Formulę-1 su labai ribotu, bet iki menkiausių detalių ištobulintu funkcionalumu. 

Ekspertai prognozuoja, kad kibernetinės atakos tikrai nesilpnės, juolab neišnyks. Tad organizacijai, atsidūrusiai taikinių sąraše, galimybė išlipti sausai iš balos šiandien itin maža. 

Geroji žinia yra ta, kad, panašiai kaip ir Covid-19 atveju, esminis ginklas kovoje su virusais yra elementari higiena: griežtai stebėti visus su internetu susietus kompanijos įrenginius, kur tik įmanoma taikyti mažiausių privilegijų principą ir tinkamai sukonfigūruoti ugniasienes. Ne mažiau svarbu ir išlikti budriems, veikti proaktyviai bei turėti veiksmų planą ne tik prevencijai, bet ir tam atvejui, jei ataka visgi įvyktų. 

Elektromobiliuose slypinčios grėsmės 

Elektromobilių populiarumas auga ir akivaizdu,  kad jų keliuose tik daugės. Kartu su naujo tipo varikliais atsiranda ir naujų pavojų, pavyzdžiui, gaisro atveju. Elektromobiliuose naudojamos ličio jonų baterijos degdamos išskiria nuodingas ir itin pavojingos dujas – vandenilio fluoridą. Tam, kad pasitaikantys elektromobilių gaisrai būtų gesinami išties efektyviai, būtina itin gerai išanalizuoti, kuo ypatingas elektra varomo automobilio gaisras. 

„Elektromobiliai išsiskiria tuo, kad net užgesinus ugnį, pakartotinio užsiliepsnojimo rizika yra labai didelė, – sako Tomis Karnebas, ugniagesys, kurio specializacija –  elektra varomų ir hibridinių automobilių gaisrai. Savo žiniomis jis dalijasi vesdamas mokymus visame Skandinavijos regione. – Iš pažiūros užgesintame elektromobilyje ugnis gali įsižiebti po keleto valandų, dienų ir net savaičių. Jei baterija neiškrauta ir karštis ją pažeidė, rizika itin aukšta.“ 

Taigi žinoti, kaip elgtis su degančiu elektromobiliu, privalo ne tik specialiosios tarnybos, pirmiausia atskubančios į pagalbą, bet ir visi, kurie su incidentu susiduria jau vėliau, pavyzdžiui, remonto dirbtuvių mechanikai arba valymo darbų specialistai. Pastarieji tvarkydami nelaimės vietą gali susidurti ir su kobaltu, nikeliu bei manganu, sunkiaisiais metalais, išsiskiriančiais gaisro metu ir nusėdančiais kartu su suodžiais bei galinčiais sukelti stiprias alergines reakcijas, jei patenka ant odos. 

Bendra taisyklė įvykus elektromobilio gaisrui – pažeista baterija turėtų būti izoliuota bent 14 dienų, tik tada galima saugiai ją apžiūrėti.  

Atsakingas požiūris į grėsmes 

Draudimo bendrovė „If“, išskirtinį dėmesį skirianti rizikų vertinimui, atsakingai žiūri ir į naujas grėsmes, su kuriomis jos klientai anksčiau nesusidurdavo. 

„Norime būti kartu ir drauge su savo verslo klientais valdyti kylančias rizikas. Dėl to ne tik aktyviai bendradarbiaujame, ieškodami sprendimų atsiradusiems poreikiams, bet ir patys intensyviai analizuojame aplinką, stebime, kokie lūžiai joje vyksta“, – kalba M. Ulozas. 

Greitas naujų technologijų ir produktų plėtojimas draudimo sektoriui kelia nemažus iššūkius, nes plečia neapibrėžtumo lauką. O jį sumažinti galima kuriant bei taikant naujus įrankius bei glaudžiai bendradarbiaujant su klientais – būtent tokiu keliu eina „If“, susidūrusi su kompleksinėmis rizikomis sparčiai kintančiame pasaulyje. 

„If“ dalyvauja Švedijos Energetikos Agentūros inicijuotame projekte RISE, skirtame išsamiai analizuoti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje užsidegusio elektromobilio keliamas grėsmes. Į projektą įtraukti mokslininkai, ugniagesiai ir kiti specialistai, o jo atradimai – itin reikšmingi. 

„Būti su klientu ten, kur ir jis“ reiškia ne tik pažinti aplinkybes, kuriomis tenka veikti bendrovėms, bet ir reaguoti į pokyčius. M. Ulozas pasakoja, kad pavasarį prasidėjus pandemijai ir LR URM paskelbus paveiktų šalių sąrašą, į jas vykstantiesiems nustojo galioti ir draudimas. Vis dėlto judėjimas nesustojo – vežėjai toliau gabeno prekes, o „If“, savo ruožtu, ėmė ieškoti sprendimo, kaip nepalikti jų be draudimo. Buvo rastas kompromisas – suma, kuria būtų padengta žala tuo atveju, jei vairuotojas susirgtų. Panašiai karantino metu adaptuota ir įmonės turto apsauga – supratus, kad formali nuostata atlyginti žalą įmonės turtui, esančiam biure, negali būti sąžininga klientų, kurių dauguma persikėlė dirbti į namus, atžvilgiu, draudimo ribos buvo praplėstos. 

„Daugelis sprendimų gimsta ir iš bendravimo su klientais, siekio rasti būdų bent dalinai suvaldyti kylančias rizikas. Jei dėl sudėtingos specifikos neturime daug ekspertų toje srityje, galime kreiptis pagalbos į motininę bendrovės kompaniją Skandinavijoje – šiuo metu tokį modelį bandome su kibernetinių rizikų draudimu. Reikia pabrėžti, kad draudimas niekada neperima absoliučios atsakomybės už veiksmus ir nepanaikina pareigos būti budriems ir elgtis atsakingai. Klientams tikrai nuodugniai patariame, kaip elgtis, kad draudžiamojo įvykio būtų išvengta. Tačiau jei visgi jis įvyksta, mes esame pasiruošę  būti šalia ir padėti. Norime būti su klientu visur, kur mūsų reikia“, – sako „If“ verslo pardavimų departamento vadovas.