Pagrindinis meniu Pereiti prie turinio

Apklausa: 6 proc. lietuvių per pastaruosius šešis mėnesius atostogavo užsienyje

Nors dauguma Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį vengė atostogų užsienyje, vis dėlto nemaža dalis tautiečių, nepaisydami pasaulinės pandemijos, vyko pailsėti už šalies ribų. Aktyviausiai keliavo sostinės gyventojai, atskleidė draudimo bendrovės „If“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas.

Dėl užsitęsusios antrosios pandemijos bangos dauguma žmonių atsisakė įprastų poilsinių ir slidinėjimo atostogų. Tačiau, kaip rodo apklausos rezultatai, per pastaruosius 6 mėnesius nemaža dalis gyventojų vis dėlto lankėsi svečiose šalyse.

Pasak draudimo bendrovės „If“ asmens produkto vadovės Linos Aidukevičienės, pastarasis pusmetis buvo išskirtinis visiems, norintiems keliauti. Nebuvo lengva rasti vietų, kur leidžiama laisvai keliauti, be to, reikia toliau uoliai rūpintis savo ir aplinkinių sveikata.

„Nors 6 proc. neatrodo didelis rodiklis, bendrame kontekste ir atsižvelgiant į dabartinę situaciją, 181 tūkst. atostogų keliaujančių žmonių per 6 pastaruosius mėnesius nėra toks jau mažas skaičius. Poilsį užsienyje dažniausiai rinkosi sostinės gyventojai – svetur keliavo 8 proc. vilniečių ir didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys (9 proc.)“, – sako L. Aidukevičienė.

Dauguma gyventojų (71 proc.) per pastarąjį pusmetį visai nekeliavo, o 23 proc. keliavo tik Lietuvoje.

„Atostogauti užsienyje vienodai buvo linkę visų amžiaus grupių atstovai. Svečiose šalyse daugiausia poilsiavo 25–34 metų (8 proc.) šalies gyventojų, 18–24 metų – 7 proc. Kitų amžiaus grupių atstovai užsienyje atostogavo tolygiai – po 6 proc.“, – sako L. Aidukevičienė.

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai lankėsi ne tik šalyse kaimynėse. 60 proc. keliavusių respondentų atostogavo Europoje už kaimynių ribų, o 20 proc. – už Europos ribų. Į užsienį atostogauti vyko panašiai tiek vyrai (7 proc.), tiek ir moterys (6 proc.).

Apsauga galioja ir susirgus COVID-19

Per COVID-19 pandemiją tikimybė susirgti išaugo, tad keliaujantiems nemenku iššūkiu buvo tapęs kelionių draudimas, nes ilgą laiką pandemija buvo laikoma nedraudžiamuoju kelionių draudimo įvykiu. Situacija keičiasi ir keliautojai gali rinktis sprendimą, leisiantį kelionėje jaustis ramiau ir saugiau.

„Suprantame, kad daliai gyventojų kelionės yra neišvengiama gyvenimo dalis, todėl praplėtėme kelionių draudimo apsaugą ir COVID-19 ligos atveju keliaujantiems po Europą. Apsidraudusiems keliautojams diagnozavus koronavirusą, užsienio šalyje bus kompensuojamos būtinosios medicininės išlaidos. Turintiems kelionės išlaidų draudimą nuostoliai bus atlyginti, jei dėl COVID-19 ligos teks atšaukti kelionę arba liga susirgsite jau išvykę“, – teigia „If“ atstovė.

Pasak L. Aidukevičienės, patartina atsakingai įvertinti būtinybę keliauti. Jei išvyka neatidėliotina, jokiu būdu nerekomenduojama keliauti neįsigijus bent bazinės draudimo apsaugos.

Keliones planuoja ir ateityje

Tyrime taip pat buvo klausiama, kiek žmonių planuoja atostogauti užsienyje iki vasaros. Paaiškėjo, kad tokį planą turėjo 8 proc. respondentų. 21 proc. atostogoms rinksis Lietuvą, 22 proc. dar nėra apsisprendę, o 49 proc. respondentų neplanuoja atostogų išvis.

Iš visų Baltijos šalių lietuviai optimistiškiausiai nusiteikę kelionių užsienyje atžvilgiu. Iki vasaros atostogauti svetur planuoja 7 proc. latvių ir 6 proc. estų, atostogas gimtojoje šalyje rinksis atitinkamai 12 proc. ir 8 proc. mūsų kaimynų.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3 000 respondentų.