Įtampos svyravimai dėl žaibo

​„Praėjusiais metais šalyje dėl žaibavimo kilo 70 gaisrų. Oficialios statistikos, kiek nuostolių sukėlė dėl žaibo susidaręs viršįtampis, nėra, tačiau vertindami savo patirtį galime spėti, kad tokių įvykių Lietuvoje per metus nutinka daug“, – teigia „If“ Turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.

Remiantis „If“ statistika, žaibavimas pavojų pradeda kelti gegužę, o daugiausia nuostolių dėl jo sukelto viršįtampio būna liepą. Draudikų teigimu, žaibo pavojus atslūgsta tik rugsėjo pabaigoje.

Anot G. Vitkauskienės, elektroninių prietaisų ir sistemų mūsų namuose ir biuruose vis daugėja,  todėl auga ir potencialūs nuostoliai, kuriuos gali sukelti netoli nuo pastato įvykusi žaibo iškrova. „Jeigu žaibo sukelti įtampos svyravimai sugadintų sudėtingus gamybos įrenginius, nuostoliai gali siekti ne vieną milijoną litų,“ – teigia ekspertė.

Norint efektyviausiai apsisaugoti nuo žaibo sukeliamų nuostolių,  rekomenduojama namus apsaugoti specialiais viršįtampio ribotuvais, kurie žaibo iškrovos atveju sumažins elektros įtampos svyravimą, o draudžiant savo turtą patariama atsižvelgti į tai, ar įsigyjama draudimo paslauga numato apsaugą nuo elektros įtampos svyravimo sukeltų nuostolių.

„Šiandieniniuose namuose galima suskaičiuoti net kelias dešimtis elektros prietaisų, sistemų ir jų komponentų, kurie gali sugesti netoli trenkus žaibui. Pradedant stambiąja buitine technika, šilumos siurbliais ir baigiant mobiliųjų telefonų krovikliais bei taupiosiomis elektros lemputėmis“, – vardija draudimo ekspertė.

Jos teigimu, norint apsisaugoti nuo galimų nuostolių žaibuojant, išjungti prietaisų iš lizdo nepakanka, o ne visus ir įmanoma išjungti, be to, negali būti tikras, kad žaibuojant būsi namie ir galėsi pasirūpinti savo turtu. Draudikų patirtis rodo, kad elektros prietaisams pavojingas ne vien tiesioginis žaibo įtrenkimas į elektros liniją, bet ir aplink iškrovos vietą susidarantis labai stiprus magnetinis laukas.

Žaibo sukeltas viršįtampis  „If“ klientams vidutiniškai padaro apie 6 tūkst. litų žalą.