Duobės – pirmosios atlydžio dienos

25 vasario 2013
Kaip rodo draudimo bendrovės „If“ statistika, didžiausia tikimybė patirti nuostolių įvažiavus į duobę kelyje yra atlydžio pradžioje. Per pastaruosius trejus metus šiems nuostoliams atlyginti „If“ klientams išmokėjo daugiau nei 800 tūkst. litų.

​„Duobių keliuose sezonas Lietuvoje nesibaigia – jos pradeda formuotis sulig pirmaisiais šalčiais, kai kritulių patenka į asfalto įtrūkius. Šąlant vanduo plečiasi ir suardo kelio dangą, o aktyviai lopyti duobes pradedama tik atšilus orams – balandį", – konstatuoja „If" Transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.

Vis dėlto, draudimo bendrovės „If" duomenimis, situacija šalies keliuose praėjusiais metais ėmė taisytis.

„Rekordiškai daug žalų, kilusių dėl duobių keliuose, fiksavome ekonominio sunkmečio metais. Štai 2010 m. registravome 256 įvykius ir nuostoliams padengti išmokėjome per 360 tūkst. litų. Panašiai tiek nuostolių dėl duobių buvo ir 2011 m. – 266 atvejai ir 330 tūkst. litų. Praėjusiais metais užfiksavome tik 107 įvykius, kurie sukėlė 120 tūkst. litų nuostolių", – teigia D. Trimonis.

Pasak eksperto, praėjusiais metais mažiau nuostolių dėl duobių buvo dėl dviejų pagrindinių priežasčių – susiklostė palankesnės klimato sąlygos, taip pat kelininkai dėjo daug pastangų, kad duobes užtaisytų vos joms atsiradus, o ne laukė šiltesnių orų.

„If" duomenimis, daugiausia draudimo išmokų dėl duobių keliuose paprastai būna vasario–balandžio mėnesiais, o tik atšilus orams prasideda aktyvūs kelio remonto darbai ir automobilių apgadinimo duobėse atvejų ima mažėti.

Draudikai teigia, kad dažniausiai dėl duobių keliuose nukenčia automobilio padangos ir ratlankiai, lūžta pakabos dalys. Kiek rečiau apgadinami buferiai, automobilio dugno apsaugos detalės, degalų bakai, išsikleidžia oro pagalvės. Didžiausi nuostolių dėl duobių kyla, kai po smūgio prireikia remontuoti kėbulą.

„2012 m. didžiausia išmoka už duobėje apgadintą transporto priemonę viršijo 5 tūkst. litų, kai stipriai lyjant vairuotojas nepamatė duobės ir į ją įvažiavo. Per įvykį buvo stipriai apgadintas automobilio priekis – buferis, variklio apsaugos detalės, sumaitotas radiatorius", – pasakoja draudimo ekspertas.

Pagal draudimo bendrovės „If" statistiką didžiausia rizika stipriai apgadinti automobilį duobėje kyla pirmosiomis atlydžio dienomis, kai sparčiai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes ir jų tiesiog nesimato. „Tokiomis dienomis patariame sumažinti įprastą važiavimo greitį, ypač atsargiai įveikti apsemtus kelio ruožus ir stengtis būti itin dėmesingiems", – sako D. Trimonis. Ekspertas įspėja, kad staiga keisti važiavimo kryptį dėl duobės yra itin pavojinga, nes kyla grėsmė susidurti su kitu automobiliu, todėl pastebėjus duobę patariama kuo labiau sumažinti važiavimo greitį.

Jeigu skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės išvengti vis dėlto nepavyksta ir automobilis apgadinamas, rekomenduojama kreiptis į policiją, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, nubraižyta įvykio schema, duobės vieta, jos dydis ir gylis. Jeigu konstatuojama, kad vairuotojas negalėjo išvengti kliūties, kaltė dėl tokio įvykio tenka savivaldybei ar kelią administruojančiai įmonei. Tačiau pagal naujausią teismų praktiką kartais dalis kaltės dėl įvažiavimo į duobę gali tekti ir vairuotojui, todėl vairuotojams reikia būti ypač atidiems.

Draudimo bendrovė „If" transporto žaloms kompensuoti 2012 m. klientams išmokėjo daugiau kaip 31 mln. litų.