Audra apnuogino turto draudimo klaidas

Nurimus vėtrai, pradedame skaičiuoti nuostolius ir ieškoti būdų kaip atstatyti suniokotą turtą. Čia svarbų vaidmenį atlieka draudimo kompanijos, vertinančios nuostolius ir mokančios kompensacijas savo klientams. Šį kartą Lietuvos draudikai sulaukė kritikos dėl ne visada operatyvaus reagavimo, tačiau pamoką gavo ir gyventojai, kad nesinaudojant draudimo paslaugomis, nelaimės atveju belieka krapštyti savo piniginę.

Draudimo bendrovės "If" privataus turto draudimo produkto vadovas Martynas Kašėta sako, kad stichijos šėlsmas apnuogino 2 pagrindinius "silpnuosius" taškus Lietuvos draudimo rinkoje, - tai vadinamasis proporcinis arba nevisiškas draudimas ir "pasenusios" – realios turto vertės ar sudėties neatitinkančios draudimo sutartys.

Nevisiško draudimo problema

Didžiausia problema, kurią įžvelgia specialistas, yra vadinamasis "Nevisiškas draudimas" ir jo sąlygotas nepasitenkinimas mažomis draudimo išmokomis. Ką tai reiškia? Neretai žmonės, drausdami savo turtą, dėl mažesnės draudimo įmokos yra linkę mažinti draudimo sumą. Pavyzdžiui, 100 tūkst. litų vertės namas apdraudžiamas 50 tūkst. litų sumai, tuo pačiu ženkliai sumažinama ir draudimo įmoka. Tačiau esant tokiam proporciniam draudimui atitinkamai mažėja ir išmokos. Taigi, jei žalos dydis yra 5 tūkst. litų ir buvo apsidrausta nevisišku draudimu, ši suma mažinama tokia dalimi, kokia viso turto dalis buvo sumažinta draudžiantis. Tai yra vietoje 5 tūkts. lt draudėjas galėtų tikėtis tik apie 2,5 tūkst. lt išmokos.

Pasak M.Kašėtos, tokia praktika nėra naudinga gyventojams. Ji nedaro garbės ir draudikams, tačiau konkurencinėje kovoje siekiama pasiūlyti kuo mažesnę draudimo poliso kainą, todėl imamasi mažinti ir draudimo sumas. Ar skatinti gyventojus draustis "nevisišku draudimu", šiandien yra draudiko arba draudimo tarpininko moralės klausimas.

Specialistas pataria gyventojams atsargiai vertinti draudimo poliso kainą, aiškintis kokiai sumai ir nuo kokių grėsmių yra apdraudžiamas turtas. "Dažniausiai gyventojai realiomis grėsmėmis laiko tik vagystę ar gaisrą, tačiau nukenčiama ir nuo žaibavimo sukeltos įtampos svyravimo, stiprių vėjo gūsių, todėl nereikėtų šių rizikų dėl šiek tiek mažesnės kainos atsisakyti,"- teigia draudimo bendrovės "If" atstovas.

"Pasenusios" sutarties problema

Kita problema, kuri išaiškėjo šalies draudimo rinkoje, per trumpą laiką atsitikus daugybei draudiminių įvykių, yra ta, kad gyventojų turima turto draudimo sutartis neapima visų namų valdos statinių, namo priestatų, sandėliukų ir panašiai.

Gyvenamojo namo kiemas su laiku "apauga" įvairiais naujais statiniais, tokiais kaip terasos, tvoros, sandėliukai ir kt., tačiau žmonės turintys ilgalaikes draudimo sutartis paprastai nesuka dėl to sau galvos.

Ar atsitikus nelaimei šie naujai atsiradę objektai įgyja draudimo apsaugą, priklauso ne tik nuo turimos draudimo sutarties, bet ir nuo draudimo kompanijos politikos ir požiūrio. Vienos kompanijos automatiškai įtraukia naujus objektus, kitos - gali atsisakyti kompensuoti žalą, jeigu objektai nėra inventorizuoti ar įvardinti draudimo sutartyje.

M.Kašėtos teigimu, norint išvengti šios problemos, reikia periodiškai peržiūrėti draudimo sutartį, o esant abejonėms draudimo kompanijos paklausti, ar nauji objektai atsiradę namų valdoje įgyja draudimo apsaugą.

Šių problemų įvardinimas nereiškia, kad visos draudimo kompanijos griežtai laikosi taisyklių ir atsitikus įvykiui yra linkusios mažinti draudimo išmoką. Kai kurie draudikai, norėdami išlaikyti gerus santykius su klientais ir saugodami savo reputaciją, lanksčiai ir žmogiškai reguliuoja žalas, kompensuoja realius nuostolius neieškodami kabliukų. Deja, taip elgiasi toli gražu ne visi rinkos dalyviai, todėl siekiant apginti savo interesus patariama atkreipti dėmesį į šias stichijos šėlsmo paryškintas problemas.