Naujienos, 3 spalio 2018

Kokie pavojai šunų ir kačių tyko rudenį

Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią. Kaip rodo draudimo bendrovės „If“ statistika, rudenį augintinių šeimininkai dažniausiai kreipiasi dėl staiga pablogėjusios šuns arba katės savijautos – dažniausiai dėl augintinio vangumo ir užkilusios temperatūros, nulemtos staigių oro pokyčių. Statistiškai neatsilieka įvairios traumos ir virškinimo sutrikimai.

Į kokius pavojus rudenį reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja veterinarijos gydytoja Akvilė Ežerskytė-Misevičienė.

Ir gyvūnai serga virusinėmis ligomis
Pasak veterinarės, vėsesniu, vėjuotu ir drėgnu oru keturkojams dažniau diagnozuojamos virusinės ligos, peršalimas. Reiktų nepamiršti periodiškai skiepyti augintinių, juos šerti visaverčiu maistu ir imunitetą pastiprinti vitaminais. Vyresnius gyvūnus patartina rengti specialiomis striukėmis, nes jų sąnariai jautrūs šalčiui ir drėgmei.

Atšvaitai gelbsti tamsiuoju paros metu
Atėjus rudens sezonui, trumpėja dienos ir ilgėja tamsusis paros metas, o tuo laiku padidėja traumų tikimybė. Laisvai lakstantys šunys tamsoje mažiau pastebimi, jie gali lengviau paklysti nuo šeimininkų ir būti partrenkti automobilių, užpulti kitų šunų ar laukinių gyvūnų. Svarbu užtikrinti, kad keturkojai būtų geriau pastebimi tamsiuoju paros metu, taip pat nekeltų pavojaus vairuotojų saugumui. Rekomenduojama uždėti specialius atšvaitus ir šviečiančius antkaklius, nepaleisti vienų lakstyti blogai apšviestose, nepažįstamose vietovėse.

Erkės atvėsus orams dar grėsmingesnės
Apie erkių platinamas ligas ir rudenį nederėtų pamiršti. Atvėsus orams, jos tampa dar aktyvesnės. Kaip sako veterinarijos gydytoja, antiparazitinių priemonių spektras platus: galima naudoti lašelius, antkaklius ar tabletes. „Tačiau pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju dėl tinkamiausio sprendimo“, – pataria A. Ežerskytė-Misevičienė.

Draudimas apsaugo šeimininkus nuo nenumatytų išlaidų
Trijų pastarųjų metų statistika rodo, jog vidutiniškai vienos augintinio ligos išlaidos siekia apie 170 eurų. Tai nemaža suma, kurią neplanuotai reikia sumokėti už gyvūno gydymą. Pasak draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovo Tomo Sinkevičiaus, vis daugiau žmonių kreipiasi norėdami savo augintiniams suteikti draudimo apsaugą. „Šių dienų kontekste, kai kainų šuoliai jaučiami kone visose srityse, draudimas kompensuoja ne tik gydymo išlaidas ligos ar traumos atveju, bet ir nuostolius šuniui ar katei dingus ar nugaišus, taip pat atlygina žalą, keturkojo padarytą kitiems asmenims ar jų turtui. Neretai kreipiasi iš prieglaudos augintinį pasiėmę žmonės. Ypač jau ūgtelėjusių šunų ir kačių sveikatos negali prognozuoti, tad draudimas gelbsti planuojant savo finansus“, – teigia T. Sinkevičius.