Apie būsto draudimą - iš pirmų lūpų
Kas nulemia draudimo įmoką, ką daryti, jei žiemą planuojate leisti šiltuose kraštuose, ir kaip būsto draudimas gali apsaugoti net jūsų šaldiklyje esančius grybus ir uogas?
Apie tai kalbamės su „If“ Privataus turto draudimo produkto vadovu Tomu Sinkevičiumi.
Žmonės yra apsidraudę namus, bet sugalvoja žiemą praleisti Tenerifėje. Ką daryti? Ar reikia susisiekti su draudimo bendrove ir informuoti, kitaip būsto draudimas negalios?
Taip, jeigu išvažiuojate ilgiau nei 3 savaitėms, reikėtų apie tai pranešti. Turėdama šią informaciją draudimo bendrovė įvertins situaciją ir galbūt pasiūlys įsigyti papildomą draudimą, nes tuo laikotarpiu, kai būsite išvykę, būstas bus vertinamas kaip ne nuolat gyvenamas. Todėl, norint jaustis saugiai dėl savo būsto išvykus, apie ilgesnę kelionę rekomenduojame pranešti savo draudimo bendrovei.
Kas būtų, jei žmonės išvyktų ir nieko nepraneštų?
Tokiu atveju, nutikus draudžiamajam įvykiui, kyla didelė rizika, kad nuostoliai nebus kompensuoti arba išmoka mažės, priklausomai nuo to, kokią įtaką turėjo išvykimas ir nebuvimas namuose įvykiui atsirasti ir patirtų nuostolių dydžiui.
Išvykimas visada turės įtakos: mažų mažiausiai tokios, kad, kai namuose nieko nėra ir jų niekas neprižiūri, gali nutikti menkų gedimų, kurių nepastebėjus ilgą laiką ištinka didesnės problemos.
Kai draudžiame ne nuolat gyvenamus būstus, pavyzdžiui, Nidoje ar Druskininkuose, dažnos žalos būna tokios: nutinka nedidelė vandentiekio avarija, vanduo pradeda kapsėti, viskas drėksta mėnesį ar du, galiausiai užlieja kaimynus. Štai tokios nemalonios žalos.
Ar yra priežasčių, kurios draudimo riziką sumažina ir būsto draudimo įmoka mažėja? Pvz., namas buvo šildomas kietu kuru, bet šildymo sistema buvo modernizuota ir namuose niekas nebekūrenama.
Tikrai įsivertiname, jei žmogus renovavo namą. Pavyzdžiui, apdraudė 1976 m. statybos namą ir šiemet jį renovavo: apšiltino sienas, pakeitė stogą, atnaujino elektros įvadą, vamzdynus ar šildymo sistemą.
Tokiu atveju įrašome renovacijos metus, ir draudimo įmoka sumažėja. Tačiau svarbu paminėti, kad kalbama apie kapitalinį remontą. Perdažius tapetus ar viduje ką nors pagražinus, draudimo rizika nemažėja.
O jei žmonės žiemą užleido namus giminaičiams ar pabėgėliams? Ar reikia apie tai pranešti?
Taip. Tuomet tai vertinama kaip nuoma, kuri gali būti ir neatlygintina. Jei bute ar name gyvena nebe šeimininkai, apie tai reikia pranešti.
Ar draudimas padės, jei žiemą užšals ar sprogs šildymo sistemų ar nuotekų vamzdžiai?
Kai namuose sistemos įrengtos tinkamai ir yra normaliai eksploatuojamos, bet staiga užeina dideli šalčiai ir kas nors susprogsta, tokiu atveju draudimas, žinoma, galios.
Tačiau sodo nameliuose, vasarnamiuose, kurių neplanuojama šildyti, prieš žiemą vanduo iš vandentiekio ir šildymo sistemų turi būti išleistas. Jei namas neeksploatuojamas, viskas turi būti tinkamai paruošta, kad nebūtų kam užšalti.
O kaip dėl kritulių padaromos žalos? Įlūžusio stogo ar nuo ledo išlūžusių lietvamzdžių?
Jei dėl smarkaus snygio sulaužomos stogo konstrukcijos, atlyginame visus nuostolius, tai apima ir lietvamzdžius. Bet primename klientams laikytis elementarių saugumo reikalavimų: jei gausiai sninga, būtina valyti stogo dangą, kad sniegas per žiemą nesikauptų ir savo svoriu nesulaužytų konstrukcijų. Patys esame namų šeimininkai ir turime imtis priemonių, kurios padeda išvengti tokių nutikimų.
Ar būsto draudimas apsaugo ir kiemo inžinerines sistemas? Pvz., ką daryti, jei po žiemos nebeveikia laistymo sistema?
Kiemo inžineriniai tinklai, tarp jų ir laistymo sistemos, yra draudžiami. Jeigu, pavyzdžiui, automobiliu užvažiuosite ant laistymo sistemos purkštuko ir jį sulaužysite, draudimas galios. Tačiau požeminiai įrenginiai ir jų elementai nėra draudžiami nuo gedimų.
Dėl to prieš žiemą reikia susitvarkyti visas tokias sistemas, išleisti iš jų vandenį, užsandarinti, nes, jei kas nors užšals ir susprogs dėl nepriežiūros, draudimas negalios.
Paprastesnis klausimas: jei užšąla namų vartų spyna, negaliu įkišti rakto, atsidaryti vartų ir įvažiuoti. Turiu kviesti specialistą, kuris nupjaus spyną, nusipirkti naują – ar padės man draudimas?
Taip, „If“ draudimas siūlo „Pagalbą namuose“ 24/7: pagalba apima ir spynų atrakinimą, ir skubų santechniko iškvietimą sustojus šildymui bet kuriuo paros metu, ir fizinę būsto apsaugą, atsitikus įvykiui – įsilaužus į būstą ar panašiai. Ir jums nereikia ieškoti specialistų patiems, pakanka paskambinti trumpuoju numeriu 1620.
O jei žiemą paslysiu prie namų ir patirsiu traumą?
Tokiais atvejais padės draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Kad taip nenutiktų, turiu paprastą, bet labai gerą patarimą – prieš žiemą pasirūpinti žvyru keliukams šalia namų pasibarstyti.
O jei žiemą į kiemą ateina lapė ir užpuola į lauką išėjusį pasivaikščioti katiną? Ar bus padengtos katino gydymo išlaidos?
Tikrai padės, jei katiną būsite apdraudę augintinio draudimu. „If“ klientams savo keturkojus siūlo apdrausti specialiu augintinių draudimu. Į būsto draudimą tai neįeina.
O jei per būsto gyventojams nežinomas angas į namą žiemą įlenda graužikų ir ką nors sugraužia? Ar tai draudžiamasis įvykis?
Ne, tačiau jeigu graužikai sukels gaisrą ar vandentiekio avariją, tai bus draudžiamasis įvykis. Nedraudžiame nuo tiesiogiai graužikų padarytos žalos, pvz., išgraužtos skylės sienoje, bet jei tai sukelia draudžiamąjį įvykį, pvz., gaisrą, tada draudžiame.
Aptarkime tokį žiemos nutikimą: dėl snygio lūžta daug medžių, nutrūksta elektros laidai ir visas rajonas 4 dienoms lieka be elektros, o daugelis individualių namų gyventojų – ir be vandens. Kai kam tai nuotykis, paskatinantis užsikurti židinį ir iš garažo atsinešti grilį, bet žmonės su mažais vaikais priversti kraustytis į viešbučius, naudotis „Airbnb“, nuomotis elektros generatorius. Kuo padėtų draudimas?
Taip, pamenu tokią įvykių grandinę prieš kelerius metus Vilniaus rajone. Pagal draudimo taisykles sutrikęs elektros ar dujų tiekimas nėra draudžiamasis įvykis. Tačiau „If“ mes stengiamės padėti daugiau, nei mus įpareigoja taisyklės. Stengiamės individualiai pasižiūrėti į klientą ištikusią situaciją. Jei lauke –20 °C ir namas nešildomas, išsproginės visi vamzdžiai. Dėl to, atsižvelgdami į individualias aplinkybes, atlyginame išlaidas už priemones, kurios neleistų įvykti draudžiamajam įvykiui, t. y. elektros generatoriaus nuoma ir panašiai.
Neaptarėme, ar namuose esantis maistas taip pat yra namų turtas? Jei kas nors nutiktų šaldiklyje esantiems grybams ir uogoms? Nuostoliai didžiuliai esant tokioms uogų ir grybų kainoms. Ar tuos nuostolius būsto draudimas kompensuos?
Taip, maistas irgi yra priskiriamas apdraustam namų turtui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, grybų ir uogų, sviesto, dešros, lašinių ir uogienių nuostolius kompensuosime.
Bet jei atsirastų informacijos apie, pavyzdžiui, viskio dėžes iš Amerikos, vienetinius vynus, alkoholiniams gėrimams draudimas negalioja. Alkoholio kolekciją apdrausti galime, bet tai atskiras draudimas, neįeinantis į standartinį būsto draudimą.
Ką dar reikia žinoti apie namų paruošimą žiemos sezonui?
Kasmet prieš šildymo sezono pradžią patikrinkite, išvalykite ir suremontuokite šildymo įrenginius. Jei namus šildote kietu kuru ar naudojate židinį, būtinai turite išsivalyti kaminą.
Priešgaisrinės saugos taisyklėse parašyta, kad tai reikia daryti bent du kartus per metus. Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių taip pat kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią reikia išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Estijoje reikia kas 5 metus išsivalyti kaminą profesionaliai ir gauti pažymą, kad kaminas išvalytas. Lietuvoje toks kontrolės mechanizmas netaikomas, tačiau priešgaisrinė tarnyba turi teisę bet kurį namą, turintį kaminą, patikrinti. Šių saugumo reikalavimų laikytis būtina.